Danija praėjusią savaitę pritarė griežčiausiai Europoje migracijos politikai. Jos tikslas – atbaidyti į šalį plūstančius prieglobsčio prašytojus.
Spausk čia ir tapk mūsų draugu „Facebook“
Danijos parlamentas praėjusį antradienį pritarė prieglobsčio prašytojų teises varžančio įstatymo projektui. Reformomis numatoma nukelti atvykėlių šeimų priėmimą į šalį ir konfiskuoti vertingus migrantų daiktus.
Pavyzdžiui, atvykėliai dabar turės atiduoti pinigus, kurie viršys 10 tūkst. kronų (1340 eurų). Be to, bus konfiskuojami ir daiktai, kurių vertė didesnė negu 10 tūkst. kronų, – migrantai neteks brangių laikrodžių, išmaniųjų telefonų, kompiuterių.
Kritikai ūžia, o kai kurie šį įstatymą dėl daiktų paėmimo net lygina su žydų turto konfiskavimu per Holokaustą. Bet danai nenusileidžia ir pateikia sunkiai atremiamą argumentą: jei galite išsilaikyti patys, vadinasi, iš tikrųjų tai galite. Taip šioje šalyje jau yra, o taisyklės galioja visiems.
Pasirinko populistų paramą
Praėjusių metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas, Danijos europarlamentaras Jensas Rohde priėmė sunkų sprendimą. Jis po 22 metų narystės pasitraukė iš liberalios partijos „Venstre“.
„Danijos politikoje madas vis labiau diktuoja dešinieji populistai. Dabar mes peržengėme raudonąją liniją“, – paaiškino J.Rohde.
Šalyje dirba „Venstre“ vadovaujama mažumos vyriausybė, o jos sklandų darbą užtikrina tik radikali prieš imigraciją nusistačiusi Danijos liaudies partija (DPP).
Tad valdžia tiesiog priversta griežtinti retoriką ir teikti pasiūlymus, turinčius atbaidyti prieglobsčio prašytojus.
„Noriu būti vertinamas pagal tai, ar sugebėsiu gerokai sumažinti prieglobsčio prašytojų skaičių“, – vis pareiškia Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas.
Jo partija per pernai pavasarį vykusius rinkimus surinko tik 20 procentų balsų, bet pakankamai nesurinko ir socialdemokratai bei DPP.
Apie oficialią valdančiąją koaliciją su radikalais negali būti nė kalbos, bet „Venstre“ troško valdžios ir pasirinko mažesnį blogį: tylią DPP paramą mažumos vyriausybei.
Bet parama ne tokia jau tyli. „Venstre“ už kompromisą moka daug: vyriausybė priversta beveik kas savaitę riboti svetimšalių laisves. Ministrų kabinetas net išdidžiai skelbia, kad šalies migracijos politika yra pati griežčiausia ES, ką jau kalbėti apie Skandinaviją.
Griežtina priėmimo taisykles
Svetimšaliams priešiška Danija elgiasi vis nuožmiau ir drąsiau. Antai vyriausybė dar pernai lapkritį skubiai paskelbė 34 naujas migrantų politikos sugriežtinimo priemones.
Pirmiesiems trylikai potvarkių pritarti Danijos parlamentui prireikė vos pustrečios dienos. Dabar jau patvirtinti ir likusieji.
Smarkiai mažinamos socialinės išmokos prieglobsčio prašytojams, apribojamos galimybės jiems atsivežti į Daniją artimuosius – tokį prašymą ateityje didžioji pabėgėlių dalis galės pateikti tik po trejų metų.
Be to, dėl leidimo nuolat gyventi Danijoje bus galima kreiptis tik po 4–6 metų, o jį gauti bus dar sunkiau.
Migrantas privalės įrodyti, kad mažiausiai pustrečių metų turėjo legalų darbą, ir išlaikyti krašto pažinimo bei kultūros testą.
Galiausiai pretendentas į nuolatinio gyventojo statusą šalyje turės įrodyti, kad 12 mėnesių buvo aktyvus Danijos gyventojas. Kad, pavyzdžiui, dalyvavo mokyklos tarybos veikloje.
„Mes taikome visas įmanomas priemones, kad Danija nebūtų patraukli pabėgėliams“, – su neslepiamu džiaugsmu sako migracijos ministrė, „Venstre“ narė Inger Stojberg.
Aišku, jos susirūpinimas neturi pagrindo: pernai prieglobstį Danijoje ir taip siekė gauti vos 20 tūkst. pabėgėlių.
Juk apie griežtą šalies migracijos politiką buvo kalbama jau seniai. Danijos vyriausybei padėjo ir Libano laikraščiuose skelbiami pranešimai, turėję atbaidyti galimus pabėgėlius.
Švedai patys įbrido į pelkę
Daugelis iki šiol skubiai traukė į Švediją. Į Danijos kaimynę praėjusiais metais atvyko daugiau nei 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Bet metų pradžioje, kai Švediją užliejo nusikaltimų ir atvykėlių smurto banga, vyriausybė įvedė sienų kontrolę. Nuo to laiko ir Danija tikrina įvažiuojančiuosius iš Vokietijos.
„Švedai patys kalti dėl pelkės, į kurią įbrido“, – sako I.Stojberg.
Jos teigimu, dėl migrantų krizės turi būti priimtas visai Europai bendras sprendimas. Bet kol jo nėra, Danija tiesiog negali sėdėti sudėjusi rankas.
„Esu įsitikinusi, kad daugelis šalių elgsis taip pat ir griežtins įstatymus. Žinoma, didžiuojuosi, nes per tokį trumpą laiką įgyvendinta tai, ko siekta.
Juk to, kas skelbiama, privaloma laikytis“, – tvirtina Danijos migracijos ministrė.
Klausantis J.Sojberg samprotavimų apie Danijos migracijos politiką, negirdėti nė kruopelytės teisinimųsi.
„Mes norime padėti žmonėms, kuriems tikrai reikia pagalbos. Bet norime mažiau prieglobsčio prašytojų – visi tai žino. Pirmiausia svarbu išlaikyti ir puoselėti mūsų, danų tautos, vertybes“, – tikina I.Stojberg.
Ypatingas Danijos vaidmuo Europoje? Ministrė purto galvą: „Mes nesielgiame kitaip nei likusios šalys, pavyzdžiui, Norvegija.“
Stokholmas irgi sujudo
Iš tikrųjų migracijos politiką sugriežtino visų Skandinavijos šalių vyriausybės. Tiesa, ne taip smarkiai kaip Danija.
Metams baigiantis Norvegija, 2015-aisiais įregistravusi apie 30 tūkst. prieglobsčio prašytojų, paskelbė, kad iš Šengeno zonos šalių atvykę migrantai bus siunčiami atgal.
Buvo uždaryta ir šiaurinė siena su Rusija – dauguma tranzitinę šios šalies vizą gavusių pabėgėlių atvykdavo dviračiais.
Dabar Norvegija pradėjo juos autobusais grąžinti į Rusiją.
„Jeigu Norvegija nori vykdyti teisingą politiką nustatant pabėgėlių statusą, turime siųsti atgal tuos, kurie negavo teisės į apsaugą“, – pabrėžia Norvegijos imigracijos ministrė Sylvi Listhaug.
Tuo metu Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas jau pareiškė, kad Stokholmas, be jau įvestos sienų kontrolės, irgi ketina imtis kitokių priemonių, kurios padėtų gerokai sumažintų prieglobsčio prašytojų skaičių ir suteiktų šaliai atokvėpį.
Planuojami apribojimai dėl galimybių atvykti į Švediją migrantų šeimoms, o teisė gyventi šalyje iš pradžių galiotų 3 metus.
Nemažai apžvalgininkų dabar daro išvadą, kad bent jau Švedijoje liberalios migracijos politikos era baigėsi.
O ir danė I.Stojberg kaimyninių šalių žingsnius dėl pabėgėlių vertina kaip sekimą Kopenhagos pavyzdžiu.
Keičiasi žaidimo taisyklės
Griežtos priemonės, turinčios atgrasyti prieglobsčio prašytojus, Danijos gyventojus padalijo į dvi beveik vienodo dydžio stovyklas. Yra nemažai danų, kurie šiltai sutinka pabėgėlius.
Vieni spaudoje pasiskelbė, kad priims prieglobsčio prašytojus į savo namus, kiti sarkastiškai siūlė vyriausybei savo vestuvinius žiedus ir papuošalus.
Bet tiek pat daug danų griežtą politiką atvykėlių atžvilgiu vertina palankiai. Tai rodo I.Stojberg reitingai – ministrės populiarumas šoktelėjo itin aukštai.
Norint suvokti daniškosios politikos esmę ir baimes, būtina suprasti ir skandinaviškąjį lygybės principą.
Šios šalies gyventojai tradiciškai mėgaujasi iš didelių mokesčių sukurtos gerovės pranašumais – nepriklausomai nuo kilmės ar odos spalvos. O tai dabar finansuoti vis sunkiau.
Tad Danija, pirmoji šalis, 1952 metais ratifikavusi Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, dabar žengia priekyje šalių, siekiančių sujudinti nusistovėjusius vandenis.
„Žaidimo taisyklės keičiasi“, – konstatuoja Danijos vyriausybės vadovas L.L.Rasmussenas.
Tiesa, buvęs L.L.Rasmusseno partijos draugas J.Rohde nenori girdėti visų šių kalbų: „Tai neišspręs problemos. Ji bus perleista kitoms šalims.
Tokia politika yra nedora, negarbinga ir nesąžininga.“
Lrytas.lt
