Į Švediją plūsta vis daugiau pabėgėlių, auga nusikaltimų bei užpuolimų skaičius. Panašu, kad šios šalies vyriausybė ilgą laiką slėpė tiesą ir mėgino pakeisti neigiamą visuomenės nuomonę apie prieglobsčio ieškotojus. Atsiranda vis daugiau atvejų, kai Švedijos žiniasklaida iškreipia faktus apie pabėgėlius, o tai nesutampa su kasdieniu švedų gyvenimu, rašo „Daily Mail“.
Prieš kelias savaites Stokholmo stotyje nutikęs įvykis susilaukė dėmesio visame pasaulyje. Pasak Švedijos kairiųjų pažiūrų laikraščio „Aftonbladet“, stotyje prieš pabėgėlius ir vaikus pradėjo smurtauti kaukėti neonaciai ir futbolo chuliganai.
Tačiau šie įvykiai greičiausiai būti išpūsti ir pateikti labai šališkai, siekiant dirbtinai sukurti palaikymą migrantams ir užtildyti prieš masinę migraciją nusiteikusius švedus.
„Aftonbladet“ pranešime teigta, kad Stokholmo stotyje minia dalijo lankstinukus su užrašu „Dabar jau gana“. Laikraštis kaip įrodymą dėl vykusio smurto į internetą įkėlė vaizdo įrašus, kuriuose matėsi stotyje tamsiai apsirengę vyrai.
Pasak Stokholmo policijos, po šio incidento nė vienas pabėgėlis nepateikė skundo, kad prieš jį tą vakarą buvo smurtauta.
Dėl to kyla klausimas, ar viskas buvo taip, kaip aprašė laikraštis „Aftonbladet“? Kito vietinio laikraščio redakcija teigė, kad vaizdo įraše matėsi tik lankstinukus dalinę žmonės, bėgantys nuo policijos: nesimatė jokių vaikų, o vienintelis „smurtaujantis“ žmogus buvo policininko lazda mojuojantis pareigūnas.
Policijos teigimu iš kelių įvykyje dalyvavusių žmonių buvo paimti interviu, dėl įvairių įstatymų pažeidimų, įskaitant girtavimą viešoje vietoje, policininko užpuolimą su buteliu ir kasteto laikymą. Tačiau tai toli gražu nesutampa su istorija, kurią pasauliui pateikė „Aftonbladet“.
Švedijos žiniasklaidos šališkumas
Įtarimai dėl Švedijos žiniasklaidos šališkumo atsirado išspausdinus žinių portalo „Nyheter Idag“ tyrimą, kuriame buvo įrodyta, kad šalies valdžia nuo visuomenės slėpė informaciją apie 2014 ir 2015 metais pabėgėlių gaujų užpultas ir tvirkintas paaugles Stokholmo muzikos festivalyje.
Švedijos policija ir nacionalinis laikraštis buvo apkaltinti tiesos slėpimu dėl to, kad nusikaltėliai buvo pabėgėliai.
Tačiau Stokholmo stoties ir muzikos festivalio įvykiai nebuvo vieninteliai, patraukę dėmesį. Geteborge 15-metis migrantas iš Somalio nudūrė 22 metų socialinę darbuotoją, kuri lankėsi nepilnamečių pabėgėlių centre.
Dėl šios tragedijos Švedijos liberali ir prieštaringai vertinama „atvirų durų“ politika sulaukė dar daugiau kritikos.
Taip pat pietryčiuose esančiame Kalmaro mieste dirbantys apsaugininkai tikino, kad prie airiško baro kilo pabėgėlių riaušės, o policininko užpuolimas buvo užglaistytas Švedijos žiniasklaidos.
Pabėgėlių srautas nemažėja
Pernai daugiau nei 163 tūkst. pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir skurdo nualintos Afrikos atvyko į 9,8 mln. gyventojų turinčią Švediją. Visoje ES būtent Švedijoje kiekvienam gyventojui tenka daugiausiai pabėgėlių. Kitaip tariant, vienas iš septynių į Europą atvykstančių migrantų atsiduria Švedijoje.
Pernai į šalį atvyko 33 tūkst. nepilnamečių, o socialinę darbuotoją nužudęs somalietis buvo vienas jų.
Šiuos jaunus pabėgėlius pritraukia Švedijos greita prieglobsčio prašymo sistema ir nemokamas apgyvendinimas nepilnamečiams. Vyriausybė taip pat žadėjo, kad šalyje pasiliekantys taip pat vėliau galės atsivežti ir savo šeimas.
Šiomis dienomis Stokholmo traukinių stotis nėra saugi vieta, ypač sutemus. Į traukinius skubančius švedus stebi į kolonas atsirėmę pabėgėliai, pardavinėjantys hašišą ir heroiną. Nors policija retsykiais patruliuoja šioje vietovėje, į pareigūnus niekas nekreipia dėmesio.
„Aš čia su draugais atėjau nusipirkti žolės, – atskleidė iš Ganos kilęs 31 metų Mustapha Drummehas, į Švediją atvykęs prieš septynerius metus.
Jo draugas 43 metų Mahoudas nuskubėjo paskui dvi jaunas, į traukinį einančias švedes. Nerodydamos nuostabos merginos pasitraukė į šoną, kad išvengtų jas graibyti bandančio Mahoudo.
„Švedijos moterys yra gražios, – šypsodamasis teigė Mahoudas. – Čia gyvenantys žmonės mums yra malonūs, bet mums yra sunku be darbo, be jokios veiklos ir vis atvykstant daugiau pabėgėlių“.
Pasak „Spectator“ žurnale straipsnį išspausdinusio gerbiamo Švedijos žurnalisto Ivaro Arpi, apie imigraciją čia nebegalima diskutuoti atvirai.
„Jei paminėsite ką nors neigiamo apie pabėgėlius, jus apkaltins tuo, kad jus valdo radikaliosios dešinės grupuotės, – teigė I.Arpi. – Dėl to net tikri nuogąstavimai yra užtildomi, arba juos vadina ksenofobiškais. Ši šalis nebeturi kalbos laisvės“.
Nusivylę savo valdžia
Pranešimais apie migrantų bėdas vis dažniau abejojantys piliečiai pradėjo naudotis socialiniais tinklais ir nepriklausomais tinklalapiais, kuriuose jie tikisi rasti nešališką informaciją. Kiekvieną savaitė dabar galima rasti tūkstančius komentarų apie ankščiau nepriimtiną migracijos temą.
Švedijos vyriausybė iš dalies atsižvelgė į prieš pabėgėlius nusistačiusių žmonių norus, ketindama iš šalies deportuoti 80 tūkst. migrantų, jei jie negaus prašomo prieglobsčio.
Tačiau kol kas nėra jokių konkrečių detalių, kaip vyks pats procesas, arba kur pabėgėliai bus išvaromi, nes daugelis jų tyčia sunaikina savo asmens dokumentus.
Nors tai galimai tėra vyriausybės bandymai atgauti visuomenės pasitikėjimą, švedai rimtai nuogąstauja valdžiai ruošiantis šiemet priimti dar 140 tūkst. pabėgėlių, iš kurių apie 27 tūkst. nepilnamečiai.
Švedijos mistuose atsirado vietos, į kurias nedera vykti policijai, nebent pareigūnai turi papildomus būrius, kurie jiems padeda ir juos saugo. Šiose vietose yra pavojinga tirti nusikaltimus, nes pabėgėliai į pareigūnus mėto Molotovo kokteilius, teigė vienas vyresnysis inspektorius.
Taip pat atsirado daugybė skundų, kad visoje šalyje jauni pabėgėliai apimti aistringų jausmų baseinuose puldinėja moteris.
Šią savaitę paaiškėjo, kad Kalmare baseinus šiuo metu prižiūri moterų grupuotė, siekianti apsaugoti moteris nuo lytiškai priekabiaujančių užsieniečių, kurie gyvena 34 mieste atidarytuose pabėgėlių bendrabučiuose.
lrytas.lt
