Grupiokai universitete iš jos tyčiojosi dėl akcento, o darbo pokalbiuose darbdaviams nepatiko jos galvos apdangalas, bet Najat Benyahia aiškina, dėl ko ji didžiuojasi universiteto baigimu ir neturi jokių ketinimų atsisakyti savo hidžabo.
Kai 28 metų inžnierė Najat Benyahia iš Maroko atvyko pas savo vyrą į Švediją 2010 metais, ji greit išmoko kalbą ir ėmė ieškoti darbo.
Prieš pradėdama studijas, mergina kreipėsi dėl valytojos darbo Halmstado universitete, kur vėliau ir gavo studijų diplomą. Telefonu jos samdytojas atrodė entuziastingas, bet tai buvo prieš tai, kai Najat pasirodė darbo pokalbyje. Pamatęs merginos aprangą, darbdavys ėmė abejoti.
,,Pašnekovas man sakė, kad jiems nebereikia darbuotojų ir jau yra gavę pakankamai CV“.
Najat įsitikinimu, kai kurie darbdaviai tiesiog nenori samdyti moters, darbe turinčios vilkėti šydą.
,,Moteris, vilkinti hidžabą ir dar turinti aukštąjį išsilavinimą, gaus darbą lengviau. Tačiau įsidarbinti tikrai bus sunkiau tokiai moteriai, o ne tai, kuri apsirengus taip, kaip įprasta šioje kultūroje. Nesvarbu, kad moterų kvalifikacija ta pati“.
Najat mano, kad dauguma švedų hidžabą įsivaizduoja kaip įkalintos, savo nuomonės neturinčios ir užguitos moters simbolį.
,,Moteris su šydu – tai eilinė moteris, ją nuo kitų skiria tik skara ant galvos“, – įsitikinusi mergina.
,,Hidžabo dabar nešioju ne dėl religijos. Man jis reiškia identitetą ir jo nenusiimsiu tam, kad sulaukčiau visuomenės pripažinimo“.
Nors europiečių požiūris į musulmonus erzina Najat, ji stereotipo neima į galvą. Taip pat netiki, kad tokie prietarai būdingi tik Švedijai.
Bet jei kas ir gali sužeisti imigrantę, tai universiteto grupiokų patyčios dėl akcento.
,,Kartais, kai turėdavau universitete kalbėti prieš auditoriją ar pristatinėti darbus, buvau šokiruota studentų murmėjimo ir juoko. Dauguma studentų nusprendė vengti manęs, stengėsi nepriimti į grupines užduotis, teigdami, kad mano akcentas pakenks jų pažymiui“, – skaudžia patirtimi dalinasi Najat.
Arabiškai, prancūziškai, angliškai ir švediškai kalbanti mergina dėl patyčių ėmė stengtis dvigubai ir gavo atsinaujinančių energijos šaltinių inžinerijos diplomą.
,,Nepaisant mano akcento, universitetą baigiau žymiai aukštesniais pažymiais nei dauguma mano kolegų, kuriems švedų kalba yra gimtoji“, – džiaugiasi mergina.
,,Kartais galvoju, kaip jaustųsi tie, kurie šaipėsi iš manęs, jei jiems reiktų mokytis arabų kalbą ir jiems per dvejus metus reiktų pristatyti begalę prezentacijų Kairo universitete Egipte?”
Najat dabar dirba inžiniere Švedijos transporto administracijos įmonėje Geteborge.
,,Valstybinės įmonės daug atviresnės moterims, dėvinčioms šydą, nei privatūs samdytojai“, – teigia mergina.
Parengta pagal thelocal.se.
