Ar mėgstate žiurkes? O gal uodus ar mažyčius sutvėrimus, apsigyvenančius patalynėje? Žinoma, niekas nemėgsta šitų mažų įkyrių gyvių, kurie tik ir taikosi naktį gurkštelėti jūsų kraujo. Deja, klimato kaita vidutinių platumų šalyse atneša ne tik ankstyvesnius pavasarius ir šiltesnius rudenis – Danijoje aptinkama vis daugiau ir vis įvairesnių kraujasiurbių sutvėrimų.
Culex modestus rūšies uodas, kuris yra žinomas kaip platinantis pavojingą Vakarų Nilo virusą, buvo rastas keturiuose tvenkiniuose Vestamager draustinyje, į pietus nuo Kopenhagos. Pirmą kartą ši rūšis buvo pastebėta 2014 metais Greve apylinkėse. Tačiau, nors, gal būt, jis čia ir veisiasi, René Bødker iš Nacionalinio veterinarijos instituto sako, kad nerimauti nėra priežasties. Tam, kad šios rūšies uodas užkrėstų žmogų, jis pirmiausiai turi įgelti virusu užsikrėtusiam paukščiui, o tada iš karto įgelti žmogui.
Dėl šylančios temperatūros taip pat sparčiai daugėja ir vorų rūšių, tačiau ekspertai sutaria – panikuoti priežasties nėra, nebent, žinoma, jūs kenčiate nuo arachnofobijos (vorų baimės), kurią jaučia 48 procentų moterų ir 12 procentų vyrų. Danijoje yra apie 500 gyvių rūšių, ir tik keletas iš jų yra pajėgūs pradurti žmogaus oda. Visi jie yra žmonėms nepavojingi.
Tiesa, visai kita istorija yra su vorais, kurie į Daniją atkeliauja su vaisiais ar kitomis prekėmis iš egzotiškesnių šalių. Balandžio mėnesį Vojens‘e, siuntoje iš Australijos, buvo aptiktas Raudonnugaris voras (Latrodectus hasseltii) (nuotrauka straipsnio viršuje). Tai viena iš nedaugelio vorų rūšių, kurios įkandimas pavojingas žmonėms. Būtent nuo šio voro nukenčia daugiausiai žmonių Australijoje. Stiprėjantis skausmas, lydimas vėmimo, skrandžio spazmų, prakaitavimo plinta tolyn nuo įkandimo vietos ir išsilaiko virš 24 valandų. Priešnuodis nuo įkandimo buvo sukurtas 1956 metais ir nuo tada negauta jokios informacijos apie mirtiną atvejį nuo Raudonnugario voro įkandimo.
Kaip teigia Karl-Martin VAGN Jensen iš Aarhus universiteto, per paskutiniuosius 5 metus padažnėjo nusiskundimų apie gyventojus puolančius kraujasiurbius lovos parazitus. Lyg to būtų maža, jie tapo atsparūs nuodams, veiksmingai veikusiems per 1990 metų parazitų protrūkį.
Ir dar reikia nepamiršti žiurkių. Šiemet Kopenhagoje dėl žiurkių gauta 500 skundų daugiau, nei per tą patį laikotarpį 2015 metais. Ekspertai teigia, kad to priežastis – dėl aukštesnės temperatūros pagerėjusios maitinimosi ir veisimosi sąlygos.
Pagerėjusios sąlygos skatina daugintis ir gyvates. Tuo metu, kai vorai, uodai ir parazitiniai vabzdžiai nelaikomi pavojingais, kasmet apie 20 Danijos gyventojų patenka į ligonines po angies įkandimo. Tiesa, per per pastaruosius 50 metų, tik vienas toks atvejis buvo mirtinas.
Parengta pagal Cphpost.dk
