Lietuvaičiai Norvegijoje buvo sukūrę šiuolaikišką schemą, kaip prasimanyti svetimų pinigų. Tereikėjo virusu apkrėsti banko kompiuterius ir perimti klientų elektroninius duomenis. Sukčiai į kišenes per pusmetį susižėrė apie 246,4 tūkst. eurų.
Vieną pamiršo atvežti
Panevėžio apygardos teismas ėmėsi nepaprastos bylos. 36 metų šiaulietis Darius Šidlauskas ir trys panevėžiečiai: 41 metų Dainius Burškys, 33-ejų metų Andrius Buzelis bei 36 metų Gintaras Razma kaltinami sukčiavimu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu. Ketvertukas teisiamas už iš trijų Norvegijos bankų pasisavintus apie 246,4 tūkst. eurų. Pirmasis posėdis neįvyko, nes nepasirodė laisvėje teismo pradžios laukiantis G.Razma.
Teisėjas Donatas Jatužis pagarsino, kad prieš posėdį paskambinęs teisiamasis pranešė, jog neatvyks, nes tą patį rytą Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama kita jo byla. Joje panevėžietis kaltinamas sukčiavimu ir dokumento suklastojimu ar jo panaudojimu. Taip pat į Panevėžio apygardos teismą pareigūnai per apsirikimą neatvežė šiuo metu Kybartų pataisos namuose už kitą nusikaltimą bausmę atliekančio D.Šidlausko. Kitas posėdis numatytas po mėnesio.
Net duris supainiojo
Iš keturių teisiamųjų bylos nagrinėjime dalyvavo D.Burškys ir A.Buzelis. Abu teismo pradžios laukė laisvėje. Teisiamieji, pamatę posėdžių salėje gausiai susirinkusius korespondentus, vengė dėmesio. Nors teismo rūmuose jie pasirodė gerokai iki posėdžio pradžios, tačiau lūkuriavo koridoriuje ir nėjo į salę. Net ir prasidėjus posėdžiui, teisiamieji liko laukti už durų. Jų ieškoti ėmėsi teismo sekretorė. Įžengę į salę vyrai dangstėsi – vienas ant galvos buvo užsitraukęs striukės gobtuvą, kitas veidą prisidengė rankomis. Po posėdžio teisiamieji skubiai nėrė iš salės. Vienas jų puolė pro duris, pro kurias konvojaus pareigūnai paprastai išveda suimtus teisiamuosius.
Visi teisiamieji teisti
Po posėdžio prokurorė Jolita Pocienė korespondentui sakė, kad teisiamieji anksčiau teisti ne po vieną kartą, o kai kuriems teko stoti prieš teismą užsienyje. Daugiausia sykių – net septynis – teistas D.Šidlauskas. Prieš 20 metų klystkeliais pasukusiam šiauliečiui teko aiškintis dėl sukčiavimo, sunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto svetimos kortelės turėjimo, prekybos žmonėmis. Kiti teisiamieji anksčiau teisti už vagystes, kitus nesunkius nusikaltimus.
Kreipėsi tik vienas bankas
Bylos duomenimis, Kybartų pataisos namuose kalintis D.Šidlauskas prieš 3 metus subūrė organizuotą grupę, kurios nariai, panaudodami kenkėjišką programinę įrangą, apgaule perimdavo Norvegijoje veikiančių bankų klientų elektroninius duomenis. Pasinaudoję svetimais duomenimis jie atlikdavo finansines operacijas ir ištuštindavo bankų klientų sąskaitas. Svetimi pinigai buvo pervedami į bendrininkų sąskaitas ir vėliau išgryninami. Prokurorė sakė, kad nuo kaltinamųjų nukentėjo trys bankai. Tik vienas „Sparebanken Møre“ ryžosi pateikti ieškinius teisiamiesiems. Kiti bankininkai grąžino klientams prarastus pinigus ir patirtus nuostolius tiesiog nurašė.
Griebė banko klientą
„Sparebanken Møre“ teisme atstovaujantis advokatas vilnietis Algirdas Miškinis po posėdžio kalbėdamas su korespondentu stebėjosi, kodėl bankui negrąžinami pinigai. Jo žiniomis, per 84 tūkst. eurų yra G.Razmos sąskaitoje, kurią pareigūnai areštavo, ir dar apie 14 tūkst. eurų, kaip įkaltis, laikomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje. Advokatas sakė, kad prieš 3 metus pastebėję įtartinas operacijas norvegų bankininkai kreipėsi į vietos pareigūnus. G.Razma buvo minėto banko klientas. Pajutęs pareigūnų dėmesį panevėžietis grįžo į Lietuvą ir sutiko bendradarbiauti su policija. Toliau nusikaltėliai veikė tarsi nieko nebūtų atsitikę, bet iš banko išgauti ir išgryninti 14 tūkst. eurų jau buvo pažymėti. Po to prasidėjo įtariamųjų sulaikymai. Prokurorė sakė, kad tyrimo metu kaltę pripažino A.Buzelis ir G.Razma, kiti ją neigė. Įtariama, kad teisiamieji veikė kaip tarpininkai. Tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros pareigūnai nenustatė, kas virusais užkrėtė Norvegijos bankų kompiuterius. Areštuotų pinigų likimas paaiškės išnagrinėjus bylą.
lrytas.lt
