Išskyrus Oslą, jokie kiti Norvegijos miestai neįvedė draudimo važinėti dyzeliniais automobiliais, tačiau kai kurie svarsto apie drastiškas priemones, kad tik užtikrintų sveikesnį orą savo gyventojams.
BERGEN:
Bergenas
„Oro tarša Bergene buvo tokia kelianti nerimą, kad mes buvome priversti imtis kokių nors priemonių. Dabar mes penkiskart padidinsime rinkliavą dienomis, kai bus fiksuojama prasta oro kokybė ir siūlysime tomis dienomis nemokamą viešąjį transportą“, – sako Bergen‘o miesto tarybos narė Anna Elisa Tryti.
„Po to, kai mes pernai transportui įvedėme mokestį, eismas piko valandomis sumažėjo 15 proc, o naujasis lengvasis geležinkelis lėmė naudojimosi viešuoju transportu padidėjimą Bergene 45 procentais nuo 2010 metų“, – sako Tryti. „ Bet ne tai yra tikslas. Mes tikimės pasiekti gerus oro kokybės rodiklius, mažindami poveikį aplinkai“.
– Ar svarstėte dyzelinių automobilių draudimą, kaip Osle?
„Mes svarstėme, bet mums netiko Oslo pavyzdys, kai draudimas įvedamas savivaldybių keliuose. Mūsų situacijoje didžiausia tarša yra apskrities ir nacionaliniuose keliuose“. Anna Elisa Tryti mano, kad tvarka su penkiagubai padidinta rinkliava ir nemokamu viešuoju transportu praktikoje bus pradėta taikyti šių metų vasario mėnesį.
TRONDHEIM:
Trondheim’o nuokalnės. Automobilių srautą sumažinti pavyko.
Trondheim’as toli gražu nėra tokioje situacijoje, kokią patyrė Oslas ir dyzelino draudimas čia nėra taikytinas“, – portalui VG sakė Trondheim‘o tarybos narys Morten Wolden.
„Mūsų pagrindinis uždavinys buvo sustabdyti dulkėjimą nuo asfalto dangos. Iš dalies prie asfalto dulkių susidarymo prisidėjo ir dangos irimas ja važinėjant dygliuotomis padangomis. Trondheim’e keletą metų situacija buvo viena prasčiausių, bet vėliau buvo pradėtas sistemingas kelių plovimas druskingu vandeniu.”
Jis sako, kad mokestis už dygliuotas padangas (piggdekkavgiften) buvo atšauktas 2010 metais, tačiau 2016 m rudenį ir vėl sugrąžintas. Priemonės buvo veiksmingos – daugiau gyventojų pradėjo naudotis viešuoju transportu, važinėti dviračiais ir vaikščioti pėsčiomis.
„Nuo 2019 metų didžiosios dalies miesto autobusų pakeitimas iš varomų dujomis į varomus elektra situaciją dar pagerins“, – sako Morten Wolden.
LILLEHAMMER:
Lilehamer‘io tarybos narys Tord Buer Olsen sako, kad Lillehammer‘yje pagrindinė oro taršos problema visų pirma tai yra kietosios dalelės, o ne NOx.
„Bet tai nėra taip paprasta Lillehammer‘yje uždrausti dygliuotas padangas. Ką mes darome, tai stengiamės pakeisti šildymą mazutu ir senas, malkomis kūrenamas krosnis. Mes jau patvirtinome pirkimą naujos gatvių valymo mašinos, kad kuo greičiau pašalinti iš gatvių dulkes, Be to, savivaldybė taip pat organizavo elektrinių automobilių įkrovimo stotelių įrengimą“, – sako Buer Olsen.
DRAMMEN:
Apie dyzelinių automobilių draudimą Drammen‘e nebuvo diskutuota.
„Mes linkę investuoti į aukštos kokybės kelių priežiūrą žiemą, todėl daugiausiai naudojamos yra padangos be dyglių“, – sako Drammen‘o meras Tore Opdal Hansen. Jis mano, kad didelis iššūkis Drammen‘ui yra kietosios dalelės. Kokių konkrečiai priemonių bus imtasi, miesto administracija svarstys balandžio mėnesį, kai bus gautos mokslinio tyrimo išvados.
FREDRIKSTAD:
Pernai vieną sausio dieną Fredrikstad‘o oro tarša išaugo iki „violetinio” lygio ir pasiekė net Østfold miestelį, esantį už beveik 50 km. Tai buvo labiausiai užterštas miestas šalyje. Bet meras Jon-Ivar Nygår mano, kad ne dyzeliniai automobiliai yra problema, bet dygliuotos padangos ir kūrenamos malkos.
„Kai yra taip šalta, kad reikia naudoti papildomą kurą, tai atsispindi ir oro kokybėje. Tyrimas, kurio rezultatai padės nustatyti labiausiai taršos mažinimui tinkančias priemones, bus parengtas gegužę“, – teigia Nygård.
TROMSØ:
Tromsø dar svarstoma, kokių taršos mažinimo priemonių imtis
„Rudenį mes turėjome situaciją, kai nusistovėjo skaidrus, šaltas ir mažai vėjuotas oras, kuomet daugelis padangas pasikeitė į dygliuotas. Tada oro kokybė buvo labai prasta“, – sako mero pavaduotojas Jarle Aarbakke .
„Tromsø iki šiol neturėjo griebtis tokių priemonių, kaip Oslo ir Bergen‘as, bet matavimai yra pernelyg beprotiški, mes taip pat turime imtis priemonių, uždrausti dyzeliu varomus automobilius ar apskritai riboti kasdienį važinėjimą. Mes dar nesame buvę tokioje padėtyje ir mūsų viltis yra sumažinti lengvųjų automobilių gatvėse skaičių, kad galėtume išvengti tokių situacijų“, – sako Aarbakke.
SARPSBORG:
Sarpsborg tarybos narė Unis Skaar aiškina, kad savivaldybė pirmiausiai yra susikoncentravusi į kietąsias daleles ir galimą taršą iš pramonės įmonių.
„Pavasarį dulkės buvo ypatingas iššūkis ir tada mes pasirinkome ankstyvą gatvių valymą ir gerą ūkio valdymą. Mes taip pat apsvarstėme dygliuotų padangų draudimo galimybę“, – sako Uni Skaar.
LILLESTRØM:
„Po kelių nerimą keliančių pranešimų pernai, mes nusprendėme įrengti keletą monitoringo stočių, todėl galime susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kas sukelia problemą”,- teigia meras Ole Jacob Flæte. „Mes negavome jokių pranešimų, kad šiuo metu mūsų rajone kažkas būtų ypatingo, bet bus ilgi blogo oro periodai, todėl mes turime apsvarstyti priemones.”
ELVERUM:
„Mes įrengėme stotį matuoti taršą Elverum‘e, bet kokios nors priemonės aptartos dar nebuvo.“ – sakė savivaldybės meras Erik Hanstad portalui VG.
STAVANGER:
„Mes nesame tas miestas, kuris turi didžiausių oro kokybės problemų, tačiau kelias dienas ir keliose vietose mes viršijome EEE( Europos ekonominės erdvės) normas ir mes, žinoma, į tai žiūrime rimtai.“ – , sako Kåre Reiten pirmininkaujantis Stavanger tarybai.
„Jeigu oro kokybė staiga taptų netinkama, mes šiandien neturime jokių kitų veiksmingų priemonių, išskyrus įspėti žmones laikytis atokiau nuo labiausiai užterštų vietų. Ilgalaikėje perspektyvoje, mes nusprendėme įvesti mokestį dygliuotoms padangoms, o pinigai bus panaudojami senų krosnių pakeitimui”, – sako Reiten.
Parengta pagal vg.no
