Ar sunku lietuviui įsitvirtinti Norvegijoje? Na, ne tik įsitvirtinti, bet ir pradėti savo verslą. Ir na, ne tik lietuviui, bet gausiam būriui darbuotojų iš Lietuvos. Vienos Norvegijos statybų įmonės komanda, kurie iš saujelės į Norvegiją užsidirbti atvykusių lietuvių tapo virš šimto darbuotojų turinčia Norvegiška įmone, įgijusia visapusišką Norvegijos verslininkų pasitikėjimą. Šiandien kalbame su ,,Tiveta AS” atstovu Pauliumi Vindašiumi – iš Skuodo kilusiu lietuviu, kuriam pavyko užmegzti partnerystę su Norvegijos įmonėmis ir trisdešimties žmonių komandą papildyti dar šimtu darbuotojų, statančių mokyklas, ligonines ar stambius gyvenamuosius namus. ,,Tiveta AS” projektų vadovas Paulius su Skandinavija.today šiandien kalba apie Norvegiškąją darbo kultūrą ir nedidelės lietuvių komandos sėkmingą patirtį kuriant darbo galimybes lietuviams.
Pauliau, prieš kiek laiko atvykote į Norvegiją ir kas jus čia traukė?
Atvykau prieš šešis metus, pakviestas ,,Tiveta AS” įkūrėjo Martyno Šakalio. Darbo pasiūlymą gavau būdamas Lietuvoje ir nelabai sukau galvos kur važiuoti – svarbiau man buvo pats darbas. Prieš tai patirties statybose buvau įgijęs Lietuvoje, Danijoje ir Islandijoje, o įsidarbinęs Tivetoje metus ,,kaliau plaktuku”.
Benterud mokykla Hønefoss mieste. Nuotrauka iš ,,Tiveta AS” archyvo
Ko gali tikėtis į naują šalį atvykęs lietuvis, kuo jus nustebino Norvegija?
Žinoma, vos čia atvykus, nustebino kainos. Manau reikia metų ar dviejų kol visiškai prisitaikai ir imi nebeversti visko į eurus. Iš pat pradžių atvažiavusieji nori užsidirbti, tad nuėjus į parduotuvę ir verčiant viską į eurus viskas atrodo brangu. Bet kai pradedi čia kurti gyvenimą, imi viską skaičuoti pagal tai kiek uždirbi ir kiek gali sau leisti – tada kainos nebeatrodo tokios baisios.
Įmonė kurioje dirbate – Tiveta AS yra lietuviška. Kokia veikla užsiimate?
Esame statybų rangovai. Dirbame su gan dideliais projektais – statome mokyklas, ligonines, daugiabučius. Šiuo metu vienas svarbiausių projektų – 7 namai, kuriuose bus 60 aukštų ir 208 butai. Daugiausia projektų Tiveta turi Osle ir jo apylinkėse. Neseniai statėme mokyklą Hønefoss mieste, esančiame 60 km nuo Oslo. Šiuo metu turime apie 130 statybininkų ir apie 10 administracijos darbuotojų, organizuojančių darbą ir naujus projektus. Visi darbuotojai firmoje yra lietuviai. Iš pradžių, kol dirbome su mažais projektais, dauguma darbuotojų buvo iš Skuodo – mano ir Martyno gimtinės. Vėliau, įmonei augant, ėmėme ieškoti darbuotojų visoje Lietuvoje, tad šiandien Tivetos komandoje yra žmonių iš visų Lietuvos kampelių. Man prisijungus prieš šešis metus, įmonėje dirbo apie 40 darbuotojų, tad per trumpą laiką išaugome nemažai.
Kaip lietuvių įmonei sekasi prisitaikyti prie Norvegijos verslininkų? Ar jaučiate skirtumą tarp savęs ir norvegų?
Nesijaučiame prastesni, lyg dirbtume jiems ar jie dirbtų mums. Jie, kaip užsakovai, prisitaiko prie mūsų, o mes prie jų, nes turime bendrą tikslą – pabaigti projektą. Nesijaučiame prastesni dėl to, kad esame lietuviai – dirbame kartu ir esame komanda.
Gardemoen Campus ligoninė. Nuotrauka iš ,,Tiveta AS” archyvo
Ar sunku lietuviškai įmonei buvo įsitvirtinti Norvegijos rinkoje? Su kokiais sunkumais susidūrėte?
Iš pradžių Tiveta veikė kaip lietuviška įmonė, darbus vykdėme komandiruočių principu, bet prieš 7 metus įmonės įkūrėjas Martynas nusprendė tapti norvegišku darbdaviu. Taip tapome ,,Tiveta AS”. Pradžia, Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, visada būna sunki: reikia įrodyti užsakovams, kad jie gali pasitikėti tavimi ir įmone. Pasitikėjimą gauti nėra lengva, tai tikriausiai yra didžiausias iššūkis bet kuriai naujai įmonei. Per sunkų darbą užsitarnavome pripažinimą ir dabar visi užsakovai žino, jog nepavesime, esame gera įmonė. Nauja įmonė, nepaisant siūlomų žemesnių kainų, nėra patraukli užsakovams, nes niekas jų nepažįsta.
Taip pat Norvegijoje rimtai žiūrima į dokumentus, darbo kokybės kontrolę, darbo saugą ir daug kitų dalykų, kurie Lietuvoje neakcentuojami. Reikia įdėti daug darbo ir laiko į tai, kad visi įmonėje ir susiduriantys su įmone būtų patenkinti, o dokumentų kūryba yra nesibaigiantis procesas.
Ką patartumėt lietuviui, norinčiam pradėti savo verslą Norvegijoje?
Manau į viską reikia žiūrėti pozityviai ir žengti drąsiai. Mums ne kartą teko dirbti su įmonėmis, kurios bankrutuodavo ir nesumokėdavo, tad patys esame nemažai nukentėję nuo partnerių. Tokioms situacijoms reikia būti pasiruošus – turėti sukauptų lėšų, kurios gelbės kilus konfliktui. Per tuos šešis metus buvo ir sunkių akimirkų, bet bėgant laikui atskyrėme blogus partnerius, atradome patikimesnių įmonių, su kuriomis dirbti lengviau. Iš visų klaidų reikia mokytis. Vienas didžiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Norvegijos – tai įstatymai. Visi kontraktai čia turi standartus, viskas yra nurodyta, tad jei išmanai įstatymą, žinai kaip elgtis kiekvienoje situacijoje. norvegiška sistema daug patogesnė, nei lietuviška. Jei Lietuvos įmonėje kyla konfliktas, teismas dažnai tampa vieninteliu sprendimo būdu. Norvegijoje kiekvienam konfliktui yra įstatymas, tad lengva patikrinti, kas situacijoje teisus ir taip išsisprendžia daug nesutarimų. Vis dėl to reikia nemažai laiko tam, kad išmanytum norvegiškąją sistemą, bet jei žinai savo teises, konfliktinės situacijos tampa beveik neįmanomos. Padeda ir tai, jog daug darbo teisės dokumentų galima rasti ir anglų kalba.
Kuo darbas Norvegijoje skiriasi nuo darbo Lietuvoje? Ar per šešis metus pastebėjote daug skirtumų darbo kultūroje?
Skirtumų tarp statybininko darbo Norvegijoje ir Lietuvoje tikrai nemažai. Bene pats svarbiausias – tai, kad Norvegijoje žmogaus vertė statybose yra didesnė. Statybinės medžiagos tiek Lietuvoje tiek Norvegijoje kainuoja panašiai, bet darbo užmokestis čia yra daug didesnis, tad jei projektą vykdome Norvegijoje, tai apie 70 procentų visos sumos keliauja darbuotojams ir vos 30 procentų sumokame už medžiagas. Lietuvoje darbo užmokestis mažesnis, o medžiagos kainuoja beveik tiek pat, tad viskas atvirkščiai – 70 proc. Išleidžiama medžiagoms, vos 30 prcoentų projekto kainos skiriama darbuotojui. Kai darbo jėga pigesnė, žmogus nebėra toks brangus ir reikalingas, Lietuvoje veikia daug nereikalingų etatų ir nėra prasmės daug investuoti į darbuotoją. Nėra poreikio pirkti daug brangių įrankių – pigiau yra pasamdyti dar vieną žmogų, padėsiantį kolegai atlikti darbą, nei investuoti į vieno darbuotojo poreikius ar brangią techniką. Manau, tai yra pagrindinis skirtumas tarp statybų Lietuvoje ir Norvegijoje. Čia darbuotojas kainuoja brangiai ir įmonė prisiima už jį atsakomybę – darbuotojas turi būti įvertintas, aprengtas, aprūpintas įrankiais. Stengiamasi sudaryti sąlygas, kad darbuotojas būtų kuo efektyvesnis ir patenkintas savo darbu.
Manau, kad Norvegijoje yra lengviau dirbti nei Lietuvoje. Visiems yra lengviau ir patogiau, kai jaučiamės saugūs ir darbuotojai jaučia, jog jie mums rūpi. Darbą Norvegijoje palengvina ir tai, kad siekdami produktyvumo, vietoj to, kad ieškotume daugiau darbuotojų, investuojame į brangią techniką – Tiveta turi ir teleskopinį keltuvą, vežiojantį paletes, ir robotą, padedantį montuoti sunkius langus – viskas tam, kad darbuotojams netektų kelti sunkių svorių – taip stengiamės, kad technika padėtų ne tik darbuotojų efektyvumui, bet ir nuo jų pečių nuimtų didžiulę naštą. Darbo jėga Lietuvoje nėra tokia brangi kaip Norvegijoje,į brangią techniką darbdaviai neinvestuoja, nes pigiau Lietuvoje yra turėti daugiau darbuotojų, nei įsigyti brangią įrangą, palengvinančią statybininko darbą.
Tad į darbuotojų aprūpinimą greičiausiai žiūrite atsakingai?
Taip, į darbuotojo aprūpinimą žiūrime labai atsakingai, visi darbuotojai turi naujus įrankius, darbuotojų aprūpinimui turime atskirą departamentą, besirūpinantį įranga, drabužiais, apgyvendinimu ir kitais darbuotojų poreikiais. Dažnai iš Lietuvos atvykę statybininkai nėra matę įrankių kuriais mes dirbame. Kai priimu naujus darbuotojus, jie dažnai klausia, ar gaus darbo rūbus. Į tai atsakau, kad atvykstant reikia turėti apatinius ir kojines, visa kita duosime – diržą, kelnes, žieminę ir vasarinę aprangą. Taip pat tikriname darbuotojų sveikatą. Kas tris metus prašome darbuotojų pasitikrinti sveikatą ir tai kompensuojame. Taip pat organizuojame renginius – komandinius žaidimus, boulingo turnyrus, keliones į kalnus, kartu valgėme ir kalėdinę vakarienę. Kuriame draugišką kolektyvą, kuriame visi gan artimi, suprantame, kad jei norime, kad darbuotojų interesai sutaptų su mūsų, turime būti šeima.
,,Tiveta AS” darbuotojai susirenka ir pramogauti
Ar patys esate pakliuvę į nemalonią situaciją dėl to, kad neišmanėte įstatymų?
Taip. Kai kuriuos dalykus išmokome per skaudžias klaidas, buvo kartų kai galvojome, jog esame teisūs, bet paskaitę įstatymą privalėjome nusileisti ir pamoką išmokome. Paskutinius tris metus visi projektai nemaži, tad prisiimdami atsakomybę į kiekvieną dokumentą žiūrime atsargiai, atidžiai perskaitome kiekvieną pastraipą ir kiekvieną sutartį.
Norvegijoje veikia nemažai statybos įmonių. Kuo nuo daugelio lietuvių įmonių Norvegijoje skiriasi Tiveta?
Pirmas skirtumas yra tai, jog dirbame tiesiogiai visoms didelėms įmonėms, konkursuose dalyvaujame tiesiogiai. Labai daug lietuviškų įmonių darbus gauna per kitą įmonę, patys konkursuose dėl projektų jie nedalyvauja. Taip jie turi mažesnius biudžetus. Kitas skirtumas – tai, kad dauguma lietuviškų įmonių dirba komandiruočių principu – šios sistemos atsisakėme prieš septynis metus.
Dar vienas svarbus ir nemalonus dalykas – nemažai lietuvių darbdavių yra pripratę bandyti apeiti mokesčius, stengiasi apgauti sistemą bandydami išdirbti daugiau valandų, kartais darbuotojams nemoka viršvalandžių. Mes taip nedarome. Visi Tivetos darbuotojai gauna socialines garantijas, atostogų pinigus, nebandome išsisukti nuo sutarčių ir nevengiame mokesčių. Norvegijoje iki šiol yra ne tik lietuviškų, bet ir lenkiškų, ar kitų šalių įmonių, bandančių pasipelnyti nesąžiningai, bet tai visada pasibaigia taip pat – apgautas lieka darbuotojas. Mane stebina tai, jog iki šiol labai daug žmonių, besikreipiančių į mus dėl darbo skundžiasi, jog buvo apgauti – vis girdžiu, jog ,,darbdavys pažadėjo, nesumokėjo ir žmonės liko skolingi”. Kai kurie darbuotojai būna visiškai praradę pasitikėjimą lietuvių darbdaviais, manydami, jog ,,Čia lietuviška įmonė, čia mane apgaus”. Mes to nedarome. Nemažai darbuotojų į mus kreipiasi, nes jiems atsibosta dirbti lietuviškoje darbo kultūroje. Žinoma, nesakau, kad jei tai lietuviška įmonė, jie būtinai bus nesąžiningi, bet, kaip vienas didžiausių Norvegijos darbdavių, apie tai vis dar girdime ir apie šią problemą sunku tylėti.
Vienas ,,Tiveta AS” projektų – daugiabučiai namai Lilleaker vakarinėje dalyje
Dar vienas nuo didelis skirtumas tarp mūsų ir daugelio kitų – visi administracijos darbuotojai yra jauni, tad ir į įmonės veiklą žiūrime šiek tiek kūrybingiau, nebijome naujovių – darbuotojų kontrolė vyksta programėlėmis ir kompiuteriais. Kuriame sistemas, daug darbo padarančias už mus, taip atsikratydami daug nereikalingų etatų. Šiuo metu 10 administracijos darbuotojų suvaldo 130 žmonių – tai labai geras rezultatas. Kadangi esame jauni, stengiamės organizuoti darbą efektyviau ir į viską žiūrime pozityviau, ieškome naujovių ir nebijome pasikeitimų. Šiuo metu kuriame kelias sistemas, kurios padės skaičiuoti darbuotojų valandas. Turime internetinius atostogų grafikus, kuriuos naudodamas darbuotojas, jei tik nori, gali susiplanuoti visus metus.
Ko reikalaujate iš lietuvio, norinčio įsidarbinti Tivetoje?
Vienas svarbiausių dalykų norint sužinoti ar darbuotojas mums tinka ir sutarti atlygį – patirtis. Norime sužinoti kiek metų jis dirbęs statybose, kokius darbus atlikęs. Didelis darbuotojo privalumas – tai darbo patirtis Skandinavijoje, kur darbas vyksta panašiai kaip ir Norvegijoje. Ypač pravarti yra patirtis Norvegijoje – šiuo atveju žmogus dažniausiai turi gyvenamąją vietą ir imigracijos dokumentus, tad belieka tik pasirašyti darbo sutartį.
Dar vienas privalumas – anglų kalba. Nors mes, kaip įmonė, to nereikalaujame, manau, kad mokantys anglų kalbą čia būna laimingesni, nes gali laisvai bendrauti banke ar parduotuvėje, nueiti į kiną. Mokantys anglų kalbą Norvegijoje jaučiasi saugesni.
Ligoninė Tønsberg mieste – taip pat ,,Tiveta AS” darbas
Naujo darbuotojo įdarbinimas atrodo taip: sutarę darbo sąlygas ir datas, pasiimame darbuotoją iš oro uosto, parūpiname gyvenamąją vietą, padedame darbuotojui susitvarkyti reikiamus dokumentus, duodame jam aprangą ir tada žmogus gali pradėti dirbti. Suprantame, kad iš Lietuvos atvykus nieko čia nežinant, gan sunku: reikia susirasti būstą, sumokėti depozitą – tai beveik neįmanoma. Jei nepadėtume iš Lietuvos atvažiavusiam darbuotojui, jam dažnai kiltų problemų atsidaryti banko sąskaitą ar išsinuomoti būstą. Bankai kartais reikalauja trijų mėnesių algalapio, o būsto nuomotojai – nemažos depozito sumos.
Visi projektai nemaži, jų trukmė – metai ar daugiau, tad siūlome pastovų darbą, kurio turime ir žiemą ir vasarą. Vienam projektui pasibaigus, beveik iš karto prasideda kitas, tad jei lietuvis turi pakankamai patirties ir tinkamą kvalifikaciją, tikrai jo laukiame.
,,Tiveta AS” kolektyvo išvyka į kalnus. Nuotrauka iš įmonės archyvo
Kokie įmonės ateities planai?
Dažniausiai sąlygas diktuoja rinka. Jeigu rinkoje nėra darbo, plėstis galimybių neturime. Bet kaip ir minėjau – prieš šešis metus turėjome apie 40 darbuotojų, o šiuo metu – 140, tad manau per trumpą laikotarpį esame užaugę nemažai. Žiūrime į rinką ir žiūrime į tai, kiek darbo galime gauti – kai turime daugiau darbo, ieškome naujų darbuotojų, o turėdami daugiau darbuotojų, intensyviau ieškome naujų projektų. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame efektyvumui – siekiame, kad tiek statybininkai tiek administracija darbo laiką išnaudotų kuo efektyviau ir ieškotų naujovių.
,,Tiveta AS” nuolat kviečia darbščius lietuvius, norinčius pradėti karjerą Norvegijoje, susisiekti su įmonės atstovu Sauliumi Bagdonu tel. nr +47 459 79 305 arba el. paštu [email protected].
Daugiau informacijos apie Tiveta projektus ir darbą rasite Facebook arba tiveta.no.
,,Tiveta AS” darbuotojų komanda prie statomos Hønefoss mokyklos. Nuotr. iš įmonės archyvo
