Tęsiame mūsų publikacijas kandidatų į Prezidentus atsakymų į mūsų skaitytojų klausimus tema. Atsakymą į pirmąjį klausimą ir mūsų komandos bendravimo su kandidatais istroriją galite rasti ankstesniame straipsnyje.
Kaip jau rašėme anksčiau, mūsų pastangos užmegzti ryšį su kandidatais Nagliu Puteikiu ir Valdemar Tomaševksi, nebuvo rezultatyvios. Šie kandidatai klausimus gavo, tačiau bendrauti nepanoro. Kiti trys kandidatai ar jų štabai – Saulius Skvernelis, Mindaugas Puidokas ir Ingrida Šimonytė mus pamalonino vangiais ar solidžiais pažadais, tačiau taip ir paliko su šviesiu tikėjimu ir viltimis laukti jų atsakymų. (Tiesa, reikia pripažinti, kad laikui bėgant tikėjimas ir viltis transformuojasi į kur kas pragmatiškenius jausmus).
Ir kad viskas nebūtų taip iš anksto paprasta, šiandien supratome, kad praradome dar vieno kandidato dėmesį. Driokstelėjęs solidžios apimties atsakymu į pirmąjį klausimą, kurį, prieš publikuojant, kandidato štabui teko kelis kartus sutrumpinti, daugiau atsakymų mums nebeatsiuntė ponas kandidatas Vytenis Andriukaitis. Šitoje vietoje turime prisipažinti, kad visaip stengdamiesi neapsunkinti šiomis dienomis ir taip perkrautos kandidatų dienotvarkės, nespėjusiems laiku atsakyti į klausimus, pasiūlėme atsakinėti siunčiant mums po vieną atsakymą į dieną.
Tagi pakraipė mūsų komanda galvas, garsiai pasvarstė priežastis – ar tai visas parakas su pirmu šūviu baigėsi, ar gerbiamas europarlamentaras dar neapsisprendė, reikia tos dvigubos pilietybės emigrantams ar ne, o gal savo indėlio į Lietuvos gerovę dar nesuskaičiavo… Na, bet tai tik su politika nesusijusių emigrantų pasvarstymai.
O kadangi likusių trijų kandidatų visi atsakymai buvo atsiųsti iš karto, kokių nors netikėtumų prižadėti nebegalime ir teikiame juos jūsų dėmesiui.
PAPILDYTA: prieš vidurdienį uždususi nuo skubėjimo atsakymus atsiuntė ir kandidato Vytenio Andriukaičio komanda. Na, mes ne piktybiški, suraukę antakius primename kitą kartą nevėluoti ir prijungiame ir juos .
2 KLAUSIMAS (apjungtas) : Ar remsite dvigubos pilietybės įteisinimą? Kada bus priimtas dvigubos pilietybes įstatymas? Ar nemanote, kad negalime atsakyti sąmoningai norintiems likti piliečiais svetur įsitvirtinusiems lietuviams?
Gitanas Nausėda
Balsuosiu UŽ pilietybės išsaugojimą. Šitą metaforą daug kartų esu kartojęs. Manau, kad Lietuva buvo daugiavaikė mama, turėjusi daug vaikų ir visų jų nesugebėjusi tinkamai išmaitinti pasakė, jog to padaryti negaliu ir prašau vykti per platųjį pasaulį ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų. Tie vaikai pramito, prasigyveno ir dabar būtų negražu iš mamos pusės palikti savo vaikus likimo valiai ir nebepriimti į namus.
Arvydas Juozaitis
Referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kviečiu balsuoti NE. Jos įteisinimas tik paskatintų Lietuvos piliečius nutraukti ryšius su Tėvyne, o kas blogiausia, likusius Lietuvoje
skatintų pasirinkti tokią Lietuvos pilietybės formą, kuri neverstų mokėti mokesčius savo valstybei, ginti ją, rūpintis jos ateitimi, o turėti ją tik kaip suvenyrą ir dėl patogumo greta kitos
šalies, kuriai asmuo būtų įsipareigojęs, pilietybės. Tai ne tik skatintų lietuvius priimti kitos šalies pilietybę, bet ir sukurtų skirtingų rūšių piliečius, taigi, griautų patį pilietybės institutą,
kuris yra esminis valstybingumui.
Tie nesąmoningi piliečiai, kurie balsuos TAIP, griaus mūsų valstybės pamatus. Deja, tokia yra ir Lietuvos politinio elito politika – Lietuvos išvalstybinimas ir ištautinimas. Siūlau tokiai
politikai nepritarti ir ją keisti. Tuo labiau, kad yra parengtas sprendimas, kuris pilnai patenkintų Lietuvos išeivių, norinčių priimti kitos šalies pilietybę, poreikius. Tai Lietuvio paso
įstatymas. Išeivis priėmęs kitos šalies pilietybę galėtų gauti Lietuvio paso, kuris jam suteiktų:
1) visas Lietuvos piliečio teises, išskyrus politinių sprendimų priėmimo teises (balsavimą rinkimuose ir referendumuose, teisę bųti renkamam į valstybines pareigas);
2) jam, jo šeimai, vaikams ir vaikaičiams – automatinę teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę, atsisakius įsipareigojimų kitai valstybei. Lietuvio pasas neskirstytų kilminių lietuvių pagal jų dabartinę gyvenamą vietą. Jį galėtų gauti ne tik gyvenantys „euroatlantinius kriterijus atitinkančiose šalyse“, bet ir Pietų Amerikoje, Australijoje, ir kitur.
Valentinas Mazuronis
Remiu lietuvio paso idėją. Lietuvos piliečiai, išvykę į kitas valstybes bei priėmę tų valstybių pilietybes ir netekę Lietuvos pilietybės, turi gauti lietuvio pasą, kuris suteikia tam tikras privilegijas Lietuvoje bei išlaiko ryšį su Lietuva, tačiau tai ne Lietuvos valstybės pilietybė. Lietuvos valstybės pilietybę toks pilietis turėtų gauti iš karto ir be jokių trukdžių vos tik jis grįžtų nuolatos gyventi į Lietuvą ir pareikštų norą lietuvio pasą pakeisti į Lietuvos valstybės pilietybę.
Vytenis Povilas Andriukaitis
Tai yra kompleksinis klausimas ir į jį paprastai neatsakysi.
Noriu pradėti nuo referendumo, kuriame bus balsuojama dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ,,Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda”. Kalbame ne tik apie ,,dvigubą pilietybę”, nes jei bus trečia ar ketvirta, tai jau reikš – daugybinę pilietybę.
Kyla klausimas, ką darysime su kitais Konstitucijos straipsniais? Pavyzdžių yra bent keletas. Pagal konstituciją, Lietuvos Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu kitai valstybei. Prie šios sąlygos prisideda IR kiti kriterijai – amžius, gyvenamoji vieta ir pan. Ar keisim šitą straipsnį? Jei nekeisim, reiškiasi tas pilietis nebegalės kandidatuoti.
Ką darysim su karo arba alternatyviąja krašto apsaugos tarnyba? Ar atleisime pilietį, kuris turi kitos valstybės pilietybę, nors kitos šalies pilietybės turėjimas neatleidžia nuo pareigų Lietuvos valstybei. Kalbama apie tarptautinių sutarčių sudarymą, bet juk jokia tarptautinė sutartis negali prieštarauti konstitucijai…
Nėra abejonių, kad Lietuva turi ir bus atvira visiems lietuviams, nesvarbu ar pilietis ar ne. Bet reikėtų vis dėlto pasimokyti iš Brexit pamokos. Kai referendumai daromi be analizės, be plano, iš populistinių sumetimų. Tokiais klausimais reikia diskutuoti su piliečiais, analizuoti. Tik taip piliečiai gali priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus.
3 KLAUSIMAS (apjungtas): Kokį Jūsų darbą, nuveiktą Lietuvos labui turėtume prisiminti, rinkdamiesi balsuot už Jus? Kaip jūs asmeniškai dabar prisidedate prie Lietuvos gerovės ir kaip jūs prisidėsite prie mūsų visų brangios Lietuvos ateities.
Gitanas Nausėda: Buvau vienas tų, kurie prisidėjo prie Lietuvos finansų sistemos ir ekonomikos kūrimo. Dirbau Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus vadovu, 6 metus dirbau Lietuvos banke, beveik 30 metų dėstau studentams. Komerciniame banke buvau vyriausiuoju ekonomistu – žmogumi, kuris analizuoja ekonomikos procesus ir pateikia informaciją visuomenei. Manau, ši patirtis yra mano privalumas priimant ir vertinant ekonomikai reikšmingus sprendimus.
Dalyvavau ir politikoje – didžiuojuosi, kad turėjau galimybę dirbti prezidento Valdo Adamkaus rinkimų štabo komandoje
Kalbant apie tai, kaip ruošiuosi prisidėti prie Lietuvos ateities, į rinkimus einu su aiškia vizija ir programa – mano Gerovės valstybės vizija grįsta trimis nuostatomis – pagarba, saugumu ir gerove.
Gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visų mūsų kartu, t.y. valstybės, pareiga. Pareiga užtikrinti gerovę ir gyventi gerovėje. Gerovė man tai sąvoka apimanti daug: finansinę gerovę, sveikatą, bendrą piliečių sutarimą. Neabejoju, kad vieningai sutelkę jėgas būsime valstybė, kuri gyvena gerai. Kurios žmonės dirba ir uždirba gerai. Kurios senjorai neskursta. Kuri gyvena sveikai. Tam turime susitelkti. Veikti kryptingai ir vieningai. Tai tikrai įmanoma, nors ir nėra paprasta.
Tarpusavio pagarba – tai pamatas valstybės, t.y. mūsų visų gerovei kurti. Nebus gerovės ir laimės valstybėje, kurioje žmogus negerbiamas. O nesibaigiančių prieštaravimų, konfliktų, ginčų, vienas kito žeminimo, engimo, patyčių, beprasmių politinių peštynių pelkėje paskęs bet kokios šviesios pastangos. Pagarbos Lietuvoje ypač trūksta. Dažnu atveju įsigalėjęs žiūrėjimas iš aukšto į tuos, kurie tau, kaip valstybės tarnautojui, moka algą, kurie tave išrinko ir kuriems turėtum dirbti. Kurie tau, kaip verslininkui, dirba. Pagarba šeimoje. Pagarba mokykloje. Pagarba vyresniam. Pagarba moterims. Pagarba vaikams. Pagarba kitokiems. Visur jos trūksta. Mums vėl reikia mokytis pagarbos. Tą pripažinkime. Pagarba sau prasideda nuo pagarbos kitam. Galiausiai gerbdami kitus, gerbiame valstybe. Nes valstybė tai mes.
Arvydas Juozaitis: Mano svarbiausias darbas – pirmeivystė Lietuvos Atgimime, klojant pagrindus nepriklausomai Lietuvai prieš 30 metų. Tuomet tai buvo rizikinga. Daug nuveikiau būdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau Sąjūdžio Seimo tarybos nariu – iki pat Kovo 11-osios. Buvau vienas iš pagrindinių organizatorių rengiant masines Sąjūdžio akcijas (Roko maršus, Baltijos kelią, didžiuosius mitingus), buvau vienas iš pagrindinių Sąjūdžio programos rengėjų. Redagavau ir leidau pagrindinį neformalų Sąjūdžio leidinį – Sąjūdžio žinias, kurios pasklido po visą Lietuvą. Vėliau nuo tiesioginio dalyvavimo politikoje atsitraukiau, atsidėjau publicistikai, eninei kūrybai, diplomatiniam darbui. Nedalyvavau partiniuose ir grupiniuose žaidimuose. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu sukščiausiai vertinu savo darbą Karaliaučiuje, kur dirbau Lietuvos kultūros atašė. Turiu patirties, gebėjimų ir žinių atstovauti Lietuvai, imtis atsakomybės sunkioje situacijoje, kai nėra adekvačios politikos Lietuvos išsivaikščiojimo, jos ištuštėjimo akivaizdoje. Būtina vėl telktis, kad įveiktumėme Lietuvos ateičiai iškilusį pavojų.
Valentinas Mazuronis: Visus darbus, kuriuos aš dirbau, dirbau nuoširdžiai. Dirbau architektu ir esu suprojektavęs bei pastatęs daug įvairios paskirties statinių. Buvau išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą bei dirbau įvairiose pareigose. Vadovavau frakcijai ir buvau opozicijos lyderis, dirbau įvairiuose komitetuose. Ėjau Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro pareigas ir darbas sekėsi gerai. Vadovavau Europos sąjungos Aplinkos Tarybai, tuo metu kai Lietuva pirmininkavo ES. Buvau išrinktas ir sėkmingai dirbau Europos parlamente. Visose pareigose Lietuvos valstybės ir jos piliečių interesai man buvo svarbiausi. Tai darysiu ir ateityje.
Vytenis Povilas Andriukaitis: Dalyvauvau Sąjūdžio programos kūrime, Lietuvos Laisvės lygos įstatų redagavime, Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavime, Kovo 11-osios dokumentų ruošimo darbo grupės veikloje. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir jo parašas ant jo – man yra be galo reikšmingi ir brangūs. Galų gale dariau to Akto redakciją. Atsimenu lyg tai buvo vakar, kuomet Kovo 11-osios naktį visi tikėjome, kad Lietuva bus tokia, kokios nori jos žmonės! Tada, 1990 metais! Nesigėdiju ir savo indelių į Lietuvos Konsituciją, daugelį teisės aktų bei darbais atliktais būnant ES Komisaru – ES retų ligų tinklo sukūrimu, kova su maisto švaistymu, pastangomis kovoje už sveikesnį maistą Europos Sąjungos piliečių lėkštėse.
Esu Europos komisijos narys atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Tenka vadovauti vienam didžiausių generalinių direktoratų Europos Komisijoje, mano portfelis apima Asmens sveikatą, Visuomenės sveikatą, Maisto saugą, Gyvūnų gerovę, Augalų apsauga. Per keturis su pusę metų teko atlikti nemažai darbų visų europiečių naudai, tame tarpe ir bendrataučių.
2017 metais, Vilniuje daviau startą ES retų ligų referencinių centrų tinklo steigimui. Tai didelis pasiekimas ir pažanga. Dabar turime 313 universitetinių ir specializuotų ligoninių, kurios susijungė į tinklą, galintį padėti gydyti retas ir komplikuotas ligas; 916 klinikinių skyrių, kurie yra tinklo daliniai; į tinklą įtrauktos 24 patologijos.
Aktyviai dirbau su šalimis narėmis, kad būtų ratifikuotas susitarimas užkertantis kelią nelegaliai tabako prekybai. Tabako srity nuo 2014 m. iki dabar kontroliuojame Tabako direktyvos įgyvendinimą ir, kaip kiekviena šalis perkėlė šią direktyvą. Tai Lietuvos pirmininkavimo ES, tuomet buvau sveikatos ministras, laimėjimas.
Daug dirbau su vakcinacijos stiprinimu. Žinau Lietuvos problemas šioje srityje. Mobilizavau ES šalis nares naudoti bendrą vakcinų pirkimo mechanizmą. Tai padėtų išspręsti vakcinų trūkumo klausimą kai kuriose šalyse narėse. Šiuo metu, esant stipriam skiepų priešininkų judėjimui, dirbu su kitų šalių ministrais ir Pasaulio Sveikatos Organizacija, burdamas jėgas, kad sustiprintume vakcinacijos aprėpti.
Maisto saugos srityje, daug pastangų įdėta į kovą su maisto švaistymu ir kontroliuojant gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimus. Sukūriau maisto švaistymo platformą, kurioje su komanda subūrėme visas šalis nares, suinteresuotus partnerius, pateikėme metodologijas ir programų pataisas. Taip pat įsteigiau Gyvūnų gerovės platformą, kuri apjungia ES kompetentingo lygio institucijas, verslą, mokslininkus ir asociacijas, siekiant tinkamo ES reguliavimo, keitimosi gerąja praktika, įtraukiant suinteresuotas grupes bei keliant gyvūnų gerovės standartus. Manau, kad Lietuvos žemės ūkio minstras (ir buvę ministrai) gali patvirtinti, kad daug dirbau kovodamas su afrikiniu kiaulių maru, kuris Lietuvai ypatingai aktualus.
Daug pastangų dėjau ir bakterijų atsparumo antibiotikams suvaldymo klausimais. Bakterijų atsparumas antibiotikams yra baisi problema, kasmet miršta apie 25-27 tūkstančiai žmonių, užsikrėtę tokiomis bakterijomis, kurių neįveikia jokie antibiotikai. Tai aktualu ir Lietuvai, nes bakterijoms keliauja laisvai. Labai didžiulis antibiotikų vartojimas veterinarijos, žuvininkystės, augalų sektoriuje. Šis padidintas vartojimas ir blogas supratimas privedė prie baisių pasekmių. Dirbau dėl to, kad Tarybą priimtų du teises aktus dėl veterinarijos medicinos ir pašarų prisotintų medikamentais gamybos.
