Lietuvos Naujienos

Ar kandidatams į Lietuvos Prezidento postą rūpi, kas svarbu emigravusiems? Atsakymai į pirmąjį portalo skaitytojų klausimą.

Ar pamenate vasario mėnesio klausimus būsimiems kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, kuriuos Jūs, mieli Skandinavija.today skaitytojai, siuntėte mums ir už kuriuos balsavote, taip išrinkdami pačius svarbiausius?

Mūsų portalo komanda savo pažadą įvykdė – klausimų sąrašas įvairiais keliais pasiekė visus devynis kandidatus – ką per rinkimų štabus, ką per oficialius viešųjų ryšių atstovus, o ką ir asmeniškai.  Tam pasitarnavo ir  oficialiai skelbiami politikų elektroninio pašto adresai  ir socialinių  tinklų paskyros.

Tačiau koks to rezultatas? Ogi įvairus!

Pradėsime nuo prasčiausio – du ponai kandidatai – Valdemar Tomaševski ir Naglis Puteikis į mūsų mandagius prisistatymus ir prašymus nepalikti įšvykusių rinkėjų  be pretenduojančiųjų tapti Lietuvos pirmuoju asmeniu dėmesio, nesureagavo niekaip, nei į laiškus nei į priminimus. Ar mes daug praradome? Pažiūrėję į jų pozicijas reitingų eilutėje ir numanomas galimybes laimėti rinkimus, manome, kad ne.

Kiti kandidatai ar jų atstovai buvo daug (arba mažai) žadantys.

Mažiausiai žadėjo pono kandidato Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo reikalais ir viešaisiais ryšiais besirūpinantis ponas, kurio vardo dabar neminėsime, nes straipsnis ne apie jį, – nukreipti mūsų klausimus kam reikia. Gal būt jis tai net padarė, gal būt net svarstė, ar šitas reikalas vertas dėmesio, ar ne. Tai žinoti jau ne mūsų, emigrantų nosiai – nei komentarų nei atsakymų nesulaukėme.   Ar mes daug praradome?  Gal būt. Yra manančių, kad būtent šis asmuo taps Lietuvos prezidentu, – tačiau bent jau sužinojome požiūrį.

Su ponu kandidatu Mindaugu Puidoku bendrauti mums padėjo didysis Facebook’as. Džiaugėmės pažadais atsakyti į klausimus, kartu nerimavome dėl įtemptos dienotvarkės ir net pakilusios temperatūros.  Tačiau besibaigiant sutartam laikui ryšys nutrūko. Net sunerimome, gal tikrai prasti reikalai, tačiau panaršę lrt.lt įrašus radome poną Mindaugą žvaliai diskutuojantį televizijos debatuose. Tad linkime jam sveikatos. Kandidatams dabar iš tikrųjų karštos dienos.

Tokių solidžių ir užtikrinančių patvirtinimų, kad į mūsų klausimus bus tikrai ataskyta, kokių sulaukėme iš ponios kandidatės Ingridos Šimonytės štabo, ko gero nesulaukėme nei iš vieno kito kandidato štabo. Esame taip įtikinti, kad jų vis dar laukiame ir dabar. Ar mes daug praradome? Ko gero – reitingai skelbia, kad p. Ingrida išsiveržė į kandidatų sąrašo lyderius. Tačiau ką gali žinoti, gal tai taktinis manevras ir laiškas su atsakymais iš kandidatės štabo balta gulbe įplauks į mūsų elektroninį paštą savo solo partijai prasidėjus antrajam rinkimų turui? Nes gi rimti žmonės pažadais nesišvaisto.

Esame labai dėkingi kitiems keturiems kandidatams už malonų dalykišką bendravimą ir atsiųstus atsakymus. Jų atsakymus į pirmąjį klausimą išdėstėme pagal pavardes abėcėlės tvarka. Kitą kartą dėliosime atvirkščiai.

  1. Pastaraisiais metais atsirado vis daugiau problemų bei plyšių NATO bei Europos Sąjungoje (nuolatinės D.Trumpo pretenzijos, Brexit ir t.t.). Šie faktoriai daro tikėtiną (nors ir sunkiai įsivaizduojamą) kurios nors vienos ar net abiejų šių tarptautinių Lietuvai labai svarbių struktūrų silpnėjimą ar netgi iširimą. Kokią Lietuvos Respublikos užsienio politiką vykdytumėte, jei Jūsų kadencijos metu:
    a) Iširtų NATO;
    b) Iširtų ES;
    c) Iširtų šios abi struktūros;

Vytenis Povilas Andriukaitis: 

Klausimas yra labai hipotetinis ir nenorėčiau spekuliuoti. Tuo labiau, kad esu europietis, buvau Europos konvento narys, vedžiau Lietuvą į Europos Sąjungos šalių narių gretas, tikiu Europos Sąjungos ateitimi, tikiu šiuo projektu ir ginsiu jį iki galo. Privalome kartu stiprinti ES, nes stipresnė ES reiškia ir stipresnę Lietuvą.

Reaguojant į dabartinius įvykius laikas permąstyti pasikeisiančią padėtį po to, kai arba jei Didžioji Britanija paliks ES. Privalome aktyviai dalyvauti reformuojant ES ir stiprinant jos institucijas. Suręstas Europos statinys nebus tvirtas ir ilgaamžis, jei jis nebus papildytas visa aprėpiančiu socialinių teisių ramsčiu. ES turi turėti daugiau nuosavų išteklių ir didesnę manevro laisvę skirti turimas lėšas prioritetinėms ir ekonomikos pažangą skatinančioms sritims. Taip pat, turime užtikrinti euro zonos skaidrumą ir valdymo demokratiškumą bei peržiūrėti Stabilumo ir augimo paktą. Turi būti leidžiamas didesnis biudžeto lankstumas tam, kad būtų užtikrinamos visuomenės stabilumui esmingai svarbios socialinės teisės. Būtina daug efektyviau naudotis ES fondų pagalba, ypač tam, jog ekonomikos augimas mažintų visuomenės grupių atskirtį.

Mes visi turime sutarti, kad esame vieningame bendrų muitų, prekybos, tarptautinių sutarčių, laisvo prekių ir paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą pripažįstančių šalių narių bloke. Didelė klaida, kai Lietuvos politikai nesuvokia, kad, norint gerinti žmonių gyvenimo kokybę, reikia efektyviau derinti Lietuvos ir ES šalių narių visas politikas ir stengtis pasiekti kuo didesnės pažangos. Negalima bendrame sriubos puode išvirti penkių skirtingų skonių sriubos kiekvienam. Deja, Lietuva iki šiol nesugebėjo įgyvendinti tų sprendimų, kurie padėtų pakreipti ūkį taip, kad šis tarnautų bendrai Tautos gerovei, priversdamas ir ES mechanizmus veikti atitinkama kryptimi.

Kas liečia naryste NATO, mano tikslas – stiprinti transatlantinę partnerystę.Mūsų narystė transatlantinėje erdvėje užtikrina šalies gyvybinius interesus. Jau penkiolika metų dalyvaudami NATO, susikūrėme tokias saugumo galimybes, kokių Lietuva neturėjo per visą savo istoriją. Turime efektyviai jomis pasinaudoti ir visapusiškai skatinti šią partnerystę. Kartu su savo sąjungininkais vykdydami tvirtą ir orią gynybos politiką privalome visomis jėgomis siekti, kad Lietuva, kartu ir visas regionas, nevirstų karinio konflikto ir karo lauku.

Arvydas Juozaitis:

Kaip nebūtų gaila, tačiau grėsmė, kad gali suirti NATO, išties egzistuoja. Jei taip atsitiktų, tuomet Lietuvai būtų jau gerokai per vėlu vykdyti veiksmingą nacionalinio saugumo politiką. Tai reikštų pasaulinę militarinę krizę, kurios viena iš pirmųjų aukų galimai taptų Baltijos šalys. Todėl reikia atsakingos politikos dabar: 1) mažinant NATO iširimo, kokių nors vidinių susiskaldymų, ypač tarp JAV ir Vakarų Europos šalių, tikimybę; 2) stiprinant pačios Lietuvos teritorinės gynybos galias ir tautos valią gintis, pradedant nuo švietimo sistemos; 3) tobulinant regioninį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, siekiant, kad veiksmų koordinavimas išliktų net ir NATO krizės atveju.

Kai kalbama apie ES ateities scenarijų, tai reikia suprasti, jog eurofederalistinis scenarijus, naikinant Lietuvos valstybę, nėra priimtinas ir gali įvykti tik pamynus Lietuvos Respublikos Konstituciją. Nepalaikau tokio scenarijaus taip pat ir dėl to, kad būtent jis gali atvesti prie ES iširimo, o tai Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, atneštų didelę ekonominę krizę, įvairiais ekonomines ir socialines negandas, nekalbant jau apie bendros ekonominės erdvės Europoje, kuri yra  istorinės svarbos pasiekimas, žlugimą. Tuomet Lietuvai irgi jau būtų per vėlu vykdyti veiksmingą užsienio politiką. Vadinasi, tokiems scenarijams reikia rengtis jau dabar. Ypač tai pasakyti apie euro zoną, kadangi būtent euro piniginės sistemos žlugimas ekonomikos ekspertų manymu yra labiausiai tikėtinas. Mes kaip tik ir siūlome: 1) įvesti vietinių socialinių pinigų sistemą greta euro; 2) parengti lito sugrąžinimo įstatymą, kurį tektų skubiai priimti, žlugus eurui; 3) stiprinti svarankišką socialinę ekonominę politiką, kuri būtų labiau nepriklausoma nuo ES paramos.

Valentinas Mazuronis:

Esu tikras, kad šios, Jūsų išvardytos  struktūros neiširs. Keistis bei transformuotis gali, gal net turi, tačiau šansų, kad jos iširtų, mano požiūriu, nėra. Lietuva turi dėti pastangas, kad šios struktūros ne tik kad neiširtų, bet ir  maksimaliai stiprėtų. Noriu atkreipti dėmesį, kad įeinant į NATO ir ES sudėtį, Lietuva  privalo ginti valstybės ir piliečių interesus. Jie turi būti keliami aukščiau visko. Tačiau labai svarbu puoselėti savitarpio pagalbos, draugystės ir solidarumo su kitomis valstybėmis principus. Privalome būti aktyvūs bei telkti draugus ir “nesigaminti” priešų.

Gitanas Nausėda:

Pirmiausia, mes turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad nė vienas šių scenarijų netaptų realybe.

Lietuva yra viena iš 7 valstybių, kurios vykdo finansinius įsipareigojimus NATO ir yra labai svarbu, kad tai būtų išlaikyta, o gynybai skiriamas biudžetas palaipsniui augtų iki 2,5% BVP. Mes taip pat turime siekti didesnio JAV dalyvavimo mūsų regiono saugumo užtikrinimui. Todėl siūlau siekti, kad Baltijos šalyse būtų dislokuotas bent pulkas JAV kariškių. Tam mes galėtume finansiškai ir politiškai prisidėti prie Lenkijos Fort Trump iniciatyvos.

Kalbant apie ES Lietuva turi siekti tapti viena iš vienijančių jėgų. Tai svarbu ne tik kalbant apie santykius su Sąjunga, bet ir santykius po Brexit su Didžiąja Britanija. Todėl vienas mano siūlymas stiprinti NB8, kurį sudaro Baltijos ir Šiaurės šalys bendradarbiavimo formatą ir įtraukti į jį Didžiąją Britaniją.

Kitas straipsnis su kandidatų atsakymais – balandžio 28 d.

 

 

 

 

Ar kandidatams į Lietuvos Prezidento postą rūpi, kas svarbu emigravusiems? Atsakymai į pirmąjį portalo skaitytojų klausimą.
sfgdfg
  • .
    To Top