Žmogus taip drastiškai keičia Žemės veidą, kad pavojus išnykti šiuo metu gresia 1 mln. planetoje gyvenančių gyvybės rūšių. Taip skelbia didžiausią iki šiol gamtos vertinimą atlikusios ir jo rezultatus pirmadienį paviešinusios Jungtinės Tautos.
Anot ataskaitos, kurią paskelbė JT komitetas „Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma“ (IPBES), šiuo metu gyvybės rūšys Žemėje nyksta greičiau, negu kada nors per pastaruosius 10 mln. metų, ir dėl to kalta sparčiai besidauginanti ir planetos išteklius eikvojanti žmonių populiacija.
IPBES ataskaitos pristatymas
Komitetą sudarę 145 ekspertai iš 50 šalių įvardija, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys rūšių nykimą, yra netausojami natūralieji ištekliai, klimato kaita ir tarša bei vis mažėjančios teritorijos, kuriose saugiai gali veistis laukiniai augalai ir gyvūnai. Dėl to išnykti gresia daugiau kaip 40% varliagyvių, 33% koralinių rifų ir daugiau kaip trečdaliui vandens žinduolių.
Veiklos padariniai
Kaip rašo „The New York Times“, tokiose sausumos teritorijose, kaip Afrikos savanos ar Pietų Amerikos atogrąžų miškai, kur anksčiau klestėjo didžiulė rūšių įvairovė, vietinės augalijos ir gyvūnijos per pastarąjį šimtą metų liko penktadaliu mažiau. Anot ataskaitos, tai žmonijos veiklos – ūkininkavimo, žvejybos, miškininkystės, brakonieriavimo ir kasybos padariniai.
„Ekosistemų, nuo kurių priklausome mes ir kitos Žemės gyvių rūšys, būklė sparčiai prastėja“, – komentuoja britų chemikas seras Robertas Watsonas, IPBES vadovas.
Gamtą naikina ir besikeičiančios klimato sąlygos – dėl šylančio klimato laukinių gyvūnų gretos senka, mažėja teritorijų, kuriose žinduoliai, paukščiai, vabzdžiai, žuvys ir augalai gali išgyventi ir evoliucionuoti. Skaičiuojama, kad dėl to rūšių, kurioms gresia išnykti, iki 2050 m. tik daugės, ypač tropinio klimato zonoje.
„Labai ilgai galvojome, kad biologinę įvairovę reikia saugoti tik tam, kad gamtai būtų geriau. Tačiau ši ataskaita įrodo, jog biologinė įvairovė gyvybiškai svarbi, jeigu norime maitintis sveiku ir saugiu maistu, gerti švarų vandenį“, – pabrėžia p. Watsonas.
Pasak „The New York Times“, žmonės net nesusimąsto, kokios neapčiuopiamos naudos teikia didelė biologinė įvairovė.
„Amazonės miškai sugeria milžinišką kiekį anglies dvideginio ir lėtina klimato šilimo procesus, pelkynai švarina geriamąjį vandenį, koraliniai rifai išlaiko Karibų turizmo sektorių, egzotiški tropiniai augalai naudojami daugybei vaistinių preparatų gaminti“, – pavyzdžius vardina Bradas Plumeris, leidinio klimato kaitos ir aplinkosaugos apžvalgininkas.
Prasidėjus pramonės revoliucijai, dėl žmogaus veiklos nukentėjo ar kitaip buvo paveikta 75% sausumos ir 66% vandens ekosistemų. Skaičiuojama, kad šiuo metu tik ketvirtadalis Žemės sausumos gamtos nėra smarkiai sužalota dėl žmogaus veiklos, tačiau iki 2050 m. dėl klimato kaitos, užterštumo, ligų ir kitų neigiamų faktorių apsaugotas liks tik dešimtadalis mūsų planetos sausumos.
„Per pastaruosius 50 metų žmonių populiacija padvigubėjo, dabar mūsų yra 7,6 mlrd., o vienam žmogui tenkantis BVP yra 4 kartus didesnis. Daugiau kaip trečdalis pasaulio sausumos ir 75% gėlo vandens išteklių naudojami auginti pasėliams ir galvijams“, – rašoma ataskaitoje.
Ypač netvariai yra naudojami žvejybos ir miškininkystės ištekliai. Nuo 1980 m. vandenynų užterštumas plastiku padidėjo dešimt kartų, kasmet į jūras ir vandenynus išmetama 300-400 mln. t atliekų. Dabar bendras vandenynuose plūduriuojančių šiukšlių salų plotas yra didesnis už Jungtinės Karalystės teritoriją.
Pakrantė Haityje
Delsti negalima
Keletas sprendimų siūloma ataskaitoje. Pavyzdžiui, žemdirbystę planuoti reikėtų taip, kad gautume derliaus ir toje pačioje teritorijoje saugiai galėtų gyventi vietinės gyvūnų bei augalų rūšys. Taip pat gyvybiškai svarbu tiekimo grandinę perplanuoti taip, kad išmestume kuo mažiau maisto atliekų, o žuvininkystės sektorius turėtų permąstyti, kokios žvejybos kvotos būtų pačios efektyviausios.
„Tai tikrai dramatiška ir beprotiška baisu. Mes taip greitai naikiname gamtą, kad mūsų išsikelti tvarios plėtros tikslai atsiduria pavojuje ir mes nebegalime išmaitinti žemės gyventojų “, – Norvegijos naujienų portalui NRK sako Norvegijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Silje Ask Lundberg.
Ataskaitoje, be kita ko, pabrėžiama, kad siekiant pakeisti tendenciją yra labai svarbios tokios priemonės, kaip bausmės už teršimą, kurios turėtų būti įtrauktos į įstatymus ir kitus teisės aktus. Be būtinybės mažinti žaliavų suvartojima, atliekų susidarymą ir tvarios, etiškos gamybos užtikrinimą, dar būtina sulaužyti nuostatą, kad geras, prasmingas gyvenimas tiesiogiai susijęs su vis didėjančiu vartojimu.
Kiekvienais metais dabar beveik dvigubai daugiau sunaudojame Žemės išteklių, negu 1980 m., o kiekvienas iš mūsų dabar suvartoja 15 proc. daugiau materialinių prekių.
Tai daugiau nei gamta pajėgi ištverti.
Šaltiniai: nrk.no, vz.lt
