Švedijos mokslininkų tegimu, per pandemiją išaugo grasinimų ir neapykantos žinučių kiekis. Keletą žinomų Visuomenės sveikatos agentūros pareigūnų šiuo metu saugo policija.
Viskas pažengė taip toli, kad šiuo metu policijai tenka nagrinėti bylas dėl grasinimo mirtimi, sako Visuomenės sveikatos agentūros vadovas Johanas Carlsonas.
„Jūsų laukia 40 metų laisvės atėmimo bausmė arba kalėjimas iki gyvos galvos.” Tokiais žodžiais prasideda vienas elektroninis laiškas, nusiųstas vyriasiajam šalies epidemiologui Andersui Tegnelliui. Siuntėjas siekia, kad A. Tegnellis būtų nubaustas, o laišką užbaigia taip: „Pageidautina, jog egzekuciją įvykdytų šaulių būrys ir ją tiesiogiai transliuotų nacionalinė televizija”.
Tai yra tik vienas iš nemažos dalies neapykantos laiškų, gaunamų Visuomenės sveikatos agentūros. Institucijos teigimu, nuo pat pandemijos pradžios ją tiesiog užplūdo elektroniniai laiškai ir įrašai socialiniuose tinkluose. Nors agentūra daugiausia sulaukia klausimų ir nuomonių, tačiau pasitaiko ir daug neapykantos žinučių, grasinimų ir asmeninių užsipuolimų.
„Viskas prasidėjo dar praėjusį pavasarį. Kaip ir dabar, tada didžioji dalis puolimo buvo nukreipta į viešai pasisakančius mūsų pareigūnus. Tačiau situacija darosi vis rimtesnė – pastebime tą kasdien. Kai kuriuos mūsų darbuotojus saugo policija. O padėtis negerėja, ji tik darosi prastesnė”, – sakė J. Carlsonas.
Jis atsisakė nurodyti, kaip konkrečiai atrodo ši policijos apsauga. Pareigūnas taip pat nepanoro išsamiai aptarti, kokių žingsnių ėmėsi institucija. J. Carlsonas tik pabrėžė, kad apie rimčiausius grasinimus visada pranešama policijai, o agentūra su policija nuolatos palaiko ryšį.
Visuomenės sveikatos agentūros apsaugai taip pat paskirti apsaugininkai.
Visuomenės sveikatos agentūros skaičiavimu, nuo 2020-ųjų sausio 24 d. vyriausiasis šalies epidemiologas A. Tegnellis gavo maždaug 50 tūkst. išorinių elektroninių laiškų. Iš gruodį gautų laiškų maždaug 80 galima priskirti neapykantos laiškams – juose reikalaujama atsistatydinti, kaltinama nekompetencija, asmeniškai užsipuolama.
Labiausiai šie išpuoliai liečia A. Tegnellį, Karin Tegmark Wisell (Visuomenės sveikatos agentūros mikrobiologijos padalinio vadovę) ir kitus dažnai per konferencijas kalbančius bei interviu duodančius pareigūnus. Kartais grasinimai būnai nukreipti prieš jų šeimos narius. Siuntėjai dažniausiai būna anonimai, tad tirti tokius atvejus yra sudėtinga.
J. Carlsonas teigia ypač nerimaujantis dėl to, kad mokslininkų tarpusavio svarstymų ir apskritai viešų debatų tonas tapo kietesnis ir šiurkštesnis: dabar yra mažiau diskusijų ir argumentų ir daugiau priekabiavimo.
Pareigūnas neabejoja, kad vis griežtesnis šių diskusijų tonas skatina anoniminius neapykantos laiškus ir grasinimus.
„Žmonės paskaito šių diskusijų, o tada sulaukiame naujos išpuolių bangos. Ji būna pakurstyta diskusijų”, – sakė J. Carlsonas.
Tačiau grasinimų ir neapykantos laiškų sulaukia ne tik Visuomenės sveikatos agentūros pareigūnai.
Umeå universiteto virusologijos profesorius Fredrikas Elghis Švedijos nacionaliniam transliuotojui SVT pasakojo taip pat kasdien socialiniuose tinkluose sulaukiantis galybės grasinančių žinučių.
F. Elghis žiniasklaidoje aršiai kritikavo Švedijos vyriausybės įgyvendinamą pandemijos valdymą ir nuolatos ragino įvesti griežtesnes priemones. Profesorius sakosi apie grasinimus policijai nepranešęs.
Norvegijos vyriausiasis epidemiologas Frode Forlandas pranešė susilaukęs grasinimų po to, kai pareiškė visiškai nesutinkantis su Švedijos strategija.
Pasak J. Carlsono, jei mokslininkai liausis kalbėję, tai turės neigiamų pasekmių visam mokslo pasauliui.
„Tai nesibaigs su koronaviruso pandemija. Jeigu leisimės, kad tai tęstųsi, grasinimai apims visas sritis”, – neabejoja J. Carlsonas.
Parengta pagal thelocal.se.
