Praėjusiais metais Švedijoje gyventojų skaičiaus augimas buvo mažiausias per 15 metų, o gruodis buvo pirmasis mėnuo per 20 metų, kai šalyje gyvenančių žmonių skaičius apskritai mažėjo.
Kaip rodo naujausia Švedijos statistikos agentūros ataskaita, praėjusiais metais šalies populiacija augo tik 0,5 proc. Koronaviruso pandemija nulėmė smarkų neto migracijos (skaičiaus skirtumo tarp imigrantų ir emigrantų) sumažėjimą ir mirčių skaičiaus išaugimą. Tai yra mažiausias gyventojų prieaugis nuo 2005 m., kai populiacija augo 0,4 proc.
„Gyventojų skaičiaus augimas buvo beveik perpus menkesnis nei praėjusiais metais. Siekiant surasti mažesnį populiacijos augimą tiek santykiniais, tiek absoliučiais skaičais, teko peržvelgti ankstesnius metus ir nukeliauti iki pat 2005-ųjų”, – dėsto Linusas Garpas, Švedijos statistikos agentūros populiacijos statistikos ekspertas.
Mažesnė teigiama neto migracija (kai imigracija į šalį yra didesnė už emigraciją) turėjo didžiausią įtaką populiacijos augimo sulėtėjimui. Lyginant su 2019-aisiais,ji sumažėjo 50,7 proc. Gimusiųjų perviršis (kai daugiau žmonių gimsta, nei miršta) sumažėjo 41,9 proc.
„Gimimų skaičius 2020 m. buvo apytikriai toks pat kaip 2019-aisiais. Tai reiškia, kad natūralaus prieaugio sumažėjimą daugiausia nulėmė išaugęs mirčių skaičius”, – aiškina L. Garpas.
2020-aisiais užfiksuotos 98 124 mirtys. Tai yra 10,5 proc. (9 358 mirtimis) daugiau nei 2019-aisiais ir 7,9 proc. daugiau nei penkerių metų – nuo 2015-ųjų iki 2019-ųjų – vidurkis.
Didelis mirtingumas turėjo mažesnę įtaką kasmetiniam gyventojų skaičiaus augimui nei į Švediją imigruojančių asmenų skaičius, kuris 2020-aisiais buvo mažiausias per 15 metų. Užregistruoti 82 518 atvykę asmenys. Iš šalies emigravusių žmonių skaičius kiek išaugo – užregistruoti 48 937 asmenys.
Perteklinis mirtingumas (mirčių skaičius lyginant su penkerių metų vidurkiu) 2020-aisiais Švedijoje buvo didesnis nei bet kuriais metais nuo pat ispaniškojo gripo pandemijos 1918-aisiais (tada Švedijos populiacija buvo beveik perpus mažesnė nei dabar), tačiau vis vien mažesnis nei daugelyje kitų Europos valstybių.
Europos Sąjungoje perteklinis mirtingumas praėjusiais metais buvo mažesnis nei 7,8 proc. tik Graikijoje, Vokietijoje, Estijoje, Suomijoje, Danijoje ir Latvijoje. Norvegija išsiskyrė visame regione: čia perteklinis mirtingumas buvo -0,4 – tai reiškia, kad 2020-aisiais šalyje mirė mažiau žmonių nei per vidutinškai pastaruosius penkerius metus.
„Lyginant su mūsų kaimynėmis Šiaurės šalimis, Švedijoje perteklinis mirtingumas pastaraisiais metais buvo gerokai didesnis, tačiau, žinoma, buvo valstybų, kuriose situacija buvo gerokai sunkesnė nei Švedijoje”, – pažymi L. Garpas.
Parengta pagal thelocal.se.
