Nors Danija jau nusprendė, kad 12-15 metų amžiaus vaikai bus skiepijami siekiant padidinti visuomenės imunitetą ir iš anksto užkirsti kelią atmainoms, Norvegijos vyriausybė daryti to paties neskuba.
„Vaikų skiepijimas nėra būtina grįžimo į įprastą gyvenimą sąlyga”, – užtikrina sveikatos apsaugos ministras Bentas Høie.
Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (NIPH) šiam klausimui įkūrė atskirą darbo grupę, tačiau jos sprendimo taip pat gali tekti palūkėti.
„Bet kokiu atveju jaunesnių nei 18 metų amžiaus gyventojų skiepijimas nebus aktualus tol, kol bus paskiepyti vyresni asmenys. Todėl nemanome, kad reikia skubėti apsispręsti, bent jau ne dėl jaunesnių nei 16 metų amžiaus gyventojų”, – tvirtina B. Høie.
Vaikų skiepijimas yra viena iš esminių dilemų, su kuriomis susiduria šalys, mat vaikai sunkia koronaviruso forma suserga rečiau. Skiepų nauda vaikams turi būti įvertinta atsižvelgiant į riziką. Tiesa, taip pat reikia įvertinti riziką, kad neskiepijant vaikų gali būti nepasiektas visuomenės imunitetas, o jei virusas nesiliaus plisti, tai gali būti pavojinga.
Naujausias NIPH skiepijimo kalendorius numato, kad visiems Norvegijos gyventojams galimybė pasiskiepyti pirmąja doze turi būti suteikta iki rugpjūčio, o antrąja – iki rugsėjo, kai vaikai po atostogų sugrįš į mokyklas.
„Mūsų tikslas iš esmės yra pasiekti, kad iki rudens mokyklos dirbtų kaip įmanoma normaliau. Izraelio pavyzdys rodo, kad, paskepijus didelę suaugusiųjų, užsikrėtimų tarp vaikų taip pat atitinkamai sumažėja. Tad daug kas rodo, kad virusas tarp vaikų plinta ne taip intensyviai”, – aiškino B. Høie.
Pasak sveikatos apsaugos ministro, rudenį bus stebima ir vertinama situacija, jei užsikrėtimų tarp neskiepytų moksleivių daugės. Tačiau viskas iš esmės priklausys nuo to, kaip tokiame kontekste plis virusas.
Jei visgi bus apsispręsta skiepyti jaunesnius žmones, veikiausiai bus pradedama nuo 16-18 metų amžiaus jaunuolių, pažymi B. Høie. Paskui tikriausiai bus priimamas sprendimas dėl dar jaunesnių.
„Mes nesiekiame skiepyti dėl bendro saugumo. Mes norėsime skiepyti vaikus, jei matysime tokio sprendimo privalumų jiems. O dėl to spręsti dar kiek ankstoka, dar žinome per mažai. Tad net jei vaikų skiepijimui ir bus pritarta, mes to nedarysime automatiškai – tik tuo atveju, jei to tikrai reikės”, – pabrėžė B. Høie.
Todėl iš esmės pirmiausia prasidės mokslo metai ir bus vertinama susklosčiusi situacija, nebent, remiantis kitų šalių patirtimi, paaiškėtų kažkas daugiau.
„Laimei, kitose šalyse situacija yra skirtinga, todėl mes galime daug informacijos pasisemti iš tokių valstybių kaip Izraelis ar Jungtinė Karalystė, kurios jau labai anksti buvo paskiepijusios didelę dalį gyventojų, patirties”, – dėsto sveikatos apsaugos ministras.
B. Høie primena, kad NFHI ir vyriausybė nuolatos seka situaciją kitose šalyse ir siekia pasimokyti iš jų patirties.
„Privalome nuolatos vertinti vakcinos privalumus atsižvelgiant į vaikų skiepijimo riziką ir galimas alternatyvas. Akivaizdu, kad jei viruso situacija susiklostys taip, jog tai paveiks vaikų mokymąsi, jei jie nebus paskiepyti, o skiepyti vaikus bus saugu, mes priimsime tokį sprendimą”, – aiškina B. Høie.
Tačiau ministras pridūrė, kad jei mokyklų veikla išliks saugi ir viruso lygis jose bus suvaldomas, panašus į sezoninio gripo, vaikų kiepijimo poreikis bus mažesnis.
Parengta pagal vg.no.
