Ar dėl COVID-19 įvestas karantinas paskatino gimstamumą Norvegijoje? O gal atvirkščiai – žmonės atideda atžalų planavimą gerseniems ir aiškesniems laikams?
Per pirmuosius šešis 2021-ųjų mėnesius Norvegijoje gimė daugiau vaikų nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Nuo šių metų sausio iki birželio šalyje gimė 27 471 vaikas.
Per pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, gimė maždaug tūkstančiu vaikų daugiau. Tokie duomenys nustebino Norvegijos statistikos tarnybos demografijos specialistę Astrid Syse.
„Finansiškai nestabiliais laikais ir krizės metu žmonės atžalų susilaukimą paprastai atideda”, – aiškina A. Syse.
„Galbūt kai kurie tiesiog nebenorėjo laukti (pandemijos pabaigos), – pridūrė ekspertė.
Vertinant šalies mastu, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2020-aisiais, gimė tik apie penkis procentus daugiau vaikų.
Gimstamumas nemenkai išaugo šiaurinėje Norvegijos dalyje – štai Lofoteno ligoninė užregistravo beveik dvigubai daugiau gimusių kūdikių nei per tą patį laikotarpį pernai.
Nordlande gimimų skaičius išaugo 20 proc, Tromsø ir Helgelande – kiek daugiau nei 10 proc.
Kai kuriose vakarinėse Norvegijos dalyse taip pat užfiksuotas reikšmingas gimstamumo šuolis – štai Sogn og Fjordane susilaukta beveik 40 proc. daugiau vaikų.
Likusioje šalies dalyje pokyčiai nebuvo tokie ryškūs, o štai Finnmarkas nepakluso bendrai tendencijai – čia gimstamumas netgi sumažėjo.
Išaugo tiek pirmą kartą pagimdžiusių, tiek jau nebe pirmojo vaiko susilaukusių motinų skaičius.
Tad ar Norvegija patyrė karantininį gimstamumo išaugimą?
Ko gero, visgi ne. Nors gimstamumas, lyginant su 2020-aisiais, Norvegijoje išaugo, 2020-aisiais jis buvo mažiausias per visą gimstamumo fiksavimo istoriją.
Norvegijos statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais tūkstančiui moterų teko 42,8 vaiko – tai 2,9 proc. mažiau, lyginant su 2019 metais.
Pernai Norvegijoje gimė 52 979 vaikai, 2019 metais – 54 495 2018 metais – 55 100.
Norvegijos statistikos tarnyba numato, kad mažėjančio gimstamumo tendencija gali tęstis iki 2023 arba 2024 metų.
A. Syse taip pat pažymi, kad dar per anksti spręsti, ar pirmojo pusmečio duomenys rodo smarkų gimstamumo išaugimą dėl karantino, ar tai yra tiesiog sutapimas.
„Turint omenyje aplinkybes, būtų paprasta manyti, kad tai nėra sutapimas ir gimstamumo išaugimas gali būti siejamas su pandemija. Bet šie skaičiai gali būti tik atsitiktinumas”, – aiškina A. Syse.
Parengta pagal thelocal.no.
