Liepos pradžioje Švedijos Aukščiausiasis žemės ir aplinkosaugos teismas atsižvelgė į žaliųjų skundą ir nusprendė uždrausti „Cementa“ kalkių gavybą šiaurinėje Gotlando dalyje. “Cementa” yra didžiausia cemento tiekėja šalyje su savo metine 2,8 milijono tonų produkcijos. Apie 80% jos naudojama Švedijoje, 20% eksportuojama į Baltijos šalis.
Vietiniai žalieji pateikė bendrą skundą prieš gamyklą, teismo prašydami ištirti “Cementa” veiklos poveikį gamtai. Visų nuostabai teismas atšaukė gamyklai išduotą leidimą veiklai, kuris galioja iki 2040 iki kol skundo pagrindas, tai yra, kasybos poveikis gamtai, bus pilnai ištirtas. Pagal šiai dienai galiojantį teismo sprendimą, valsybinės reikšmės gamykla stabdoma tiksliai nežinant, o tik numanant jos neigiamą poveikį gamtai. Tai šokiravo didžiuosius rinkos veikėjus bei vyriausybę. Žvelgiant platesne aplinkosaugos perspektyva, akivaizdu, kad jei Švedija bus priversta importuoti cementą iš toli ir iš šalių su prastesnėmis kasybos sąlygomis, tai neigiamai atsilieps klimatui ir gamtai. “Tai, kad ekologijoje pažengusi Švedijos pramonė praranda savo rinkos dalį, apskritai yra blogai klimatui” – sako “Byggföretagen” atstovas.
„Cementa” kasykla Slite mieste
Toks sprendimas gali būti pražūtingas Švedijos pramonei ir jis jau sukėlė didelį nerimą ne tik statybų rinkoje, bet ir valstybiniu mastu. Krizės pasėkmės ženkliai ir ilgam paveiktų šalies BNP. Anot statybų asociacijos “Byggföretagen“, lapkritį gali tekti atsisakyti trijų iš keturių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat keletą didelių infrastruktūros projektų, o to Švedija negali sau leisti.
Göteborg miestas būtų smarkiausiai nukentėjęs šiuo atveju. Be didžiulio Västlänken projekto, mieste vykdoma nemažai statybos ir civilinės inžinerijos projektų. Kalbama ne tik apie infrastruktūrą, bet ir apie mokyklas, būstus ir kitus visuomenei reikšmingus pastatus. Cemento produkcijos sustabdymas kainuotų milžiniškas sumas. “Mes kalbame apie milijardus.” – Sako “Byggföretagen” atstovas spaudai.
Nacionaliniu lygmeniu pasekmės būtų dar didesnės. Valstybinė kasybos bendrovė LKAB baiminasi, kad “Cementos” veiklos uždraudimas sumažins ir jų kasybą nuo 50 iki 80 procentų. Šioms įmonėms gigantėms tai yra siaubo scenarijai, paveiksiantys visos šalies ekonomiką ir tam gero plano B nėra. Importas neatsvertų būtinų cemento kiekių Švedijoje.
“Tai, kad ekologijoje pažengusi Švedijos pramonė praranda savo rinkos dalį, apskritai yra blogai klimatui” – sako “Byggföretagen” atstovas.
Cemento krizė nušviečia ir daug kitų dalykų. Ji parodo, ant kokios trapios gijos kabo Švedijos klestėjimas. Kaip teismai ir valstybės tarnautojai, neturintys bendros, vienijančios atsakomybės, turi didelę įtaką esminiams veiksniams ir kaip vyriausybė neturi bendros šalies ekonominio vystymo strategijos.
Prekybos ir pramonės ministras Ibrahimas Baylanas (S) skubiai paskyrė darbo grupę, kurios tikslas – išsiaiškinti, kaip vyriausybė galėtų sumažinti gresiančią cemento krizę, nebent Aukščiausiasis Teismas skubiai pakeistų savo sprendimą.
