Investicija į sveikatos priežiūros sistemą, nemokamos odontologų paslaugos jaunimui ir mokesčių subsidijų būsto remonto paslaugoms nutraukimas – tokie yra vieni svarbiausių 2022-ųjų Danijos biudžeto elementų.
Pirmadienį buvo pristatytas Danijos 2022-ųjų biudžetas. Jį pateikė vyriausybė drauge su kairiosiomis sąjungininkėmis – Raudonųjų ir žaliųjų aljansu, socialliberalais ir Socialistų liaudies partija – bei mažosiomis Alternatyvos ir Krikščionių demokratų partijomis.
„Mes saugome savo gerovę. Skyrėme lėšų mokykloms, vaikams, pagyvenusiems žmonėms“, – aiškino finansų ministras Nicolai Wammenas.
Naujasis biudžetas numato, kad 18-21 metų amžiaus žmonėms odontologijos paslaugos bus nemokamos, o populiari mokesčių lengvata namų remonto ir pertvarkos paslaugoms (håndværkerfradrag) bus naikinama.
Socialliberalų lyderė Sofie Carsten Nielsen sakė: „Panaikiname subsidiją namų remontui, mat būsto ir statybų rinka ir taip įkaitusi“.
Mokesčių lengvata naikinama nuo kitų metų balandžio 1-osios. Kitos mokesčių lengvatos, taikomos už namų priežiūros paslaugas, įskaitant valymą, išlieka. Tokiu būdu siekiama išvengti mokėjimo „juodais“ pinigais.
Boligjobordningen vadinamos mokesčių lengvatos žmonėms, samdantiems paslaugų namams teikėjus, praėjusiais metais buvo išplėstos – tai buvo viena iš vyriausybės priemonių, skirtų paremti ekonomiką koronaviruso krizės metu.
Nuo to laiko statybinio pobūdžio paslaugų teikėjų paklausa taip išaugo, kad pasiūla jos nebeatitinka. Todėl nuspręsta, jog mokesčių lengvata nebereikalinga.
Be to, Danijos centrinis bankas (Nationalbanken) įspėjo, kad didelė paklausa gali prisidėti prie būsto rinkos perkaitimo.
Dar vienas pakeitimas – nustatytas vaikų skaičiaus limitas pradinėse mokyklose iki antros klasės: klasėse galės būti ne daugiau nei 26 vaikai.
Biudžeto susitarime taip pat numatoma didelė papildoma vienkartinė investicija į valstybinę sveikatos priežiūros sistemą, patiriančią vis didesnę įtampą, kurią nulemia tokie veiksniai kaip COVID-19 pandemija ir darbo ginčai, ypač susiję su slaugytojų sritimi.
Susitarimas numato, kad milijardas kronų bus atidedamas papildomoms išlaidoms ypatingomis aplinkybėmis ir bus panaudotas sveikatos sektoriaus personalui išlaikyti ir ligoninių pajėgumams didinti.
Lėšas numatoma paskirstyti regionų vadovybėms, kurios galės spręsti, kaip jas išleisti. Tad kol kas neaišku, kaip konkrečiai papildomos lėšos padės išspręsti tokias problemas kaip gydymo paslaugų vėlavimas ir personalo trūkumas.
„Mūsų sveikatos apsaugos sistema patiria nemenką įtampą, nemenką įtaką tam padarė ir koronavirusas, todėl nusprendėme atidėti milijardo kronų sumą laikinam atsakui žiemos metu, kad galėtume apsaugoti savo sveikatos paslaugas, darbuotojus ir pacientus“, – pabrėžė finansų ministras N. Wammenas.
„Biudžete skirti milijardą kronų vienai sričiai yra labai neįprasta. Tačiau situacija taip pat yra neįprasta“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Magnus Heunicke.
Socialinės priežiūros darbuotojų profesinė sąjunga išreiškė paramą tokiam sprendimui.
„Tai yra labai sveikintinas sprendimas. Esame visiškai kritinėje situacijoje ligoninių atžvilgiu, todėl kažką reikia daryti jau dabar. Tačiau kol kas dar anksti svarstyti, ką konkrečiai tai reikš mūsų nariams. Tai gali reikšti, kad dalis kurį laiką dirbs ne puse, o pilnu etatu, kai kurie dirbs daug viršvalandžių, o užduotys laikinai bus paskirstomos tarp darbuotojų grupių. Pamatysime įvairių sprendimų derinį“, – dėstė sveikatos priežiūros personalui atstovaujančios sąjungos FOA vadovė Mona Strib.
Susitarimas taip pat apima nuostatas dėl papildomų pajamų, gaunamų iš papildomų darbų, susijusių su COVID-19 (pavyzdžiui, pensininkai, dirbantys testavimo centruose) apmokestinimo įšaldymo pratęsimo.
Biudžete taip pat įsipareigojama iki 2030-ųjų padvigubinti energijos gamybą vėjo jėgainėse, lyginant su dabartiniu lygmeniu.
Parlamentas dėl kitų metų biudžeto paprastai balsuoja gruodį, tačiau pasiūlymai dažniausiai pateikiami rudens pradžioje. 2022-ųjų biudžeto pasiūlymas buvo pateiktas dar rugpjūčio pabaigoje.
Taip yra todėl, kad Daniją valdo mažumos vyriausybės ar koalicijos, kurioms tenka derėtis ir ieškoti kitų partijų paramos, jog priimtų teisės aktus.
Parengta pagal thelocal.dk.
