Maisto produktai Norvegijoje yra vieni brangiausių Europoje. Tačiau kodėl taip yra?
Vienas iš pirmųjų įspūdžių, susijusių su Norvegija – kad čia yra išties brangu. Toks įspūdis susidaro ne be reikalo: ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Norvegijoje yra antros pagal dydį Europoje.
2018-aisiais maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Norvegijoje 63 proc. viršijo Europos Sąjungos vidurkį, rodo Norvegijos statistikos tarnybos ataskaita. Tarnyba pažymėjo, kad maisto kainos buvo 40 proc. didesnės nei Švedijoje ir 25 proc. didesnės nei Danijoje.
Vienos konkrečios priežasties, nulemiančios, kodėl maistas Norvegijoje yra toks brangus, nėra. Tačiau egzistuoja keletas veiksnių, prisidedančių prie svaiginančių kainų.
Konkurencijos įstatymai ir subsidijuojami ūkiai
Pieno ir mėsos produktams iš užsienio taikomi dideli importo mokesčiai. Tokiu būdu siekiama apsaugoti norvegišką produkciją ir užtikrinti, kad norvegiški produktai išliktų konkurencingi šalies viduje, o šalies ūkiai išlaikytų pelną.
Tačiau šalies viduje pagaminama tik maždaug 50 proc. reikalingo maisto, neskaitant žuvies. Tai reiškia, kad didelei parduotuvėje parduodamo maisto daliai taikomi mokesčiai. Šie mokesčiai didesnių kainų pavidalu pasiekia pirkėjus.
Be to, Norvegojos ūkiai yra palyginti nedideli, lyginant su kitomis pasaulio vietomis, ir juose taikomos griežtos gyvūnų gerovę užtikrinančios taisyklės. Dėl šios priežasties ūkininkavimas tampa mažiau pelningas, todėl ūkininkai savo produkciją pardavinėja didesnėmis kainomis nei kitose šalyse.
Kiekvienais metais vyriausybė skiria kelis milijonus kronų ūkininkavimo subsidijoms, taip užtikrindama, kad sektorius išliktų gyvybingas. Norvegiška mėsa ir pieno produktai tikrai neatrodo pigūs, tačiau būtent šios subsidijos padeda sustabdyti dar intensyvesnį kainų augimą.
Pieno produktų kainos Norvegijoje jau yra didžiausios iš 37 Europos valstybių, kurių duomenis „Eurostat“ analizuoja. Sunku net įsivaizduoti, kiek jos pakiltų, jei vyriausybė neremtų ūkių.
Rinkoje dominuoja keli prekių ženklai
Kitas veiksnys, nulemiantis dideles kainas Skandinavijos šalyse, yra konkurencijos trūkumas rinkoje.
Daugelis gyvenančių Norvegijoje pastebi ir netgi apgailestauja, kad prekių ženklų ir produktų pasiūla čia yra menkesnė nei kitose šalyse.
Pavyzdžiui, pieno produktų rinkoje dominuoja „Tine“, „Notura“ ir „Gilde“ yra tarp pagrindinių mėsos sektoriaus žaidėjų, o „Orkla“ užima didžiąją perdirbto maisto produktų rinkos. Konkurencijos stoka reiškia, kad keliems dominuojantiems prekių ženklams nėra jokios realios paskatos konkuruoti kainų srityje.
Be to, kalbant apie prekybos centrų tinklus, didelio pasirinkimo taip pat nėra. Pagrindiniai žaidėjai yra „Norgesgruppen“, „Rema“ ir „Coop“. Kai konkurencija tokia menka, prekybos centrai neįsitraukia į kainų mažinimo karus, kad taip prisiviliotų pirkėjų.
Didelės gamintojų ir prekybos centrų išlaidos
Norvegija yra brangi šalis visiems – ne tik vartotojams, bet ir prekybos centrams bei tiekėjams. Norvegija garsėja tiek dideliais atlyginimais, tiek brangiu pragyvenimu. Tai reiškia, kad prekybos centrams, maisto gamintojams ir ūkiams darbuotojams tenka mokėti didesnius atlyginimus nei kitose šalyse.
Tai taip pat iš dalies paaiškina, kodėl Norvegijoje brangu valgyti ne namuose.
Mokesčiai
Norvegijos maisto kainų visumos negalima sieti vien su tiekėjais ir prekybos centrais. Dalis kainų Norvegijoje pirkėjams tiesiogiai ar netiesiogiai perduodama įvairių mokesčių pavidalu.
Vyriausybė smarkiai apmokestina daugelį dalykų, tarkime, cukrų, alkoholį ir tabaką, o šie mokesčiai didina kasdienių produktų kainas. Netiesioginės išlaidos taip pat siejamos su kelių mokesčiais ir didelėmis degalų kainomis, nes tai gamintojams ir prekybos centrams reiškia dideles pridėtines platinimo išlaidas.
Kiek iš tiesų Norvegijoje brangus maistas?
Norvegijos statistikos tarnybos duomenimis, Norvegijoje gyvenantys žmonės pragyvenimo išlaidoms skiria apie 51 proc. visų savo pajamų.
Tačiau tik 11 proc. visų asmeninių metinių pajamų skiriama maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Lyginant su dauguma likusių Europos šalių, tai yra mažiau. Vidutinė maistui išleidžiama atlyginimo dalis 37 Europos šalyse buvo 18 proc.
Tik šešiose šalyse maistui ir nealkoholiniams gėrimams buvo išleidžiama mažesnė pajamų dalis nei Norvegijoje.
Norvegijos statistikos tarnybos teigimu, priežastis, kodėl maistui skiriamų pajamų procentas yra toks mažas, yra dideli atlyginimai ir didelis disponuojamų pajamų kiekis.
„Kai šalies gyventojai tampa turtingesni, namų ūkio biudžeto dalis, skiriama maistui ir kitoms būtinosioms išlaidoms, paprastai tampa mažesnė, nes didėja kitų prekių ir paslaugų suvartojimas“, – aiškinama Norvegijos statistikos tarnybos ataskaitoje apie maisto kainas.
Parengta pagal thelocal.no.
