Norvegijoje augant pragyvenimo kaštams, kyla klausimas, kaip situacija klostysis toliau ir kurios sritys bus paveiktos labiausiai?
Šią savaitę Norvegijoje jau fiksuojamos rekordinės elektros energijos, benzino ir dyzelinio kuro kainos. Viena iš to priežasčių – kylančios dujų ir naftos kainos. Jų išaugimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
Tikėtina, kad karo poveikį Norvegijos gyventojai artimiausiu metu pajus dar stipriau – invazija paveiks viską: nuo degalų ir elektros energijos iki maisto bei skrydžių kainų.
Energijos kainos
Šią savaitę elektros kainos kai kuriose Norvegijos vietose viršijo 10 kronų už kilovatvalandę, jei įskaičiuojami mokesčiai ir tinklo nuomos kaina. Sąskaitų mokėtojų nelaimei, ši kaina, panašu, ateityje tik augs dėl vidinių šalies veiksnių ir žingsnių, kurių ėmėsi Europa ir Jungtinės Valstijos, derinio.
Nors Norvegijos energijos poreikiai pirmiausia remiasi hidroelektrinių energija. sankcijos rusiškos naftos ir dujų importui vis vien paveiks elektros energijos kainas. Elektros kaina paprastai neatsilieka nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios yra didžiausios nuo pasaulinės finansų krizės 2008-aisiais.
Namų ūkius iš dalies guodžia vyriausybės sprendimas pratęsti subsidijų taikymą iki kitų metų.
Kaip pranešė vyriausybė, kompensavimo planas, numatantis, kad valstybė padengs 80 proc. sąskaitos už elektrą, jei elektros kaina viršija tam tikrą sumą, bus pratęstas iki 2023-ųjų kovo.
Valstybė ir toliau subsidijuos 80 proc. sąskaitos už elektrą, jeigu neatidėliotino sandorio kaina viršys 70 erių už kilovatvalandę. Neatidėliotino sandorio kaina yra žaliavinė energijos kaina, kurią moka biržos ir energijos kompanijos.
„Norime sumažinti namų ūkių išlaidas, kai kainos yra tokios didžiulės. Matydami, kad dabar yra labai daug neaiškumo, norime suteikti žmonėms apsaugą“, – aiškino energetikos ir naftos ministras Terje Aaslandas.
Iš pradžių buvo numatyta, kad kompensavimo planas galios iki balandžio pabaigos, tačiau buvo pratęstas iki 2023-ųjų kovo.
Energetikos ministras T. Aaslandas teigia, kad vyriausybė taip pat ieško ilgalaikiškesnių sprendimų, padėsiančių kovoti su augančiomis energijos kainomis.
„Dirbame tam, kad atrastume ilgalaikius sprendimus, galinčius sumažinti kainas ateityje, tačiau dabar privalome grįžti prie tokio sprendimo“, – sakė ministras.
Jei kaina nukrenta ir tampa mažesnė nei 70 erių už kilovatvalandę, kompensavimo mechanizmas nebetaikomas. Pasak finansų ministro Trygve Slagsvoldo Vedumo, kol kas sudėtinga numatyti, kiek plano pratęsimas kainuos valstybei.
Subsidijų planas buvo įvestas praėjusių metų gruodį. Pradinis paketas numatė, kad vyriausybė kompensuos 55 proc. sąskaitos už elektrą, tačiau, sulaukusi ekspertų ir opozicijos kritikos, padidino kompensaciją iki 80 proc.
Maisto produktai
Vasarį mėnesinės maisto kainos išaugo 4,5 proc. Tai didžiausias maisto kainų mėnesinis šuolis nuo 1981 metų, rodo Norvegijos statistikos tarnybos duomenys.
Vasarį užfiksuotas kainų išaugimas nėra karo prieš Ukrainą rezultatas. Visgi šio sektoriaus atstovai teigia, kad dėl karo ateityje kainos dar labiau augs.
„Tai yra pirmasis signalas, kad maisto produktų kaina ateityje dar labiau augs dėl karo ir jo poveikio. Infliacija didžiulė, o dėl šios priežasties ji bus dar didesnė“, – neabejoja vyriausiasis „Nordea“ ekonomistas Kjetilis Olsenas.
Karas Ukrainoje maisto kainas paveikia dvejopai. Pirma, augančios degalų ir elektros kainos didina gamintojų išlaidas, kurios yra perkeliamos tiekėjams, parduotuvėms ir galiausiai pirkėjams.
Antra, Rusija ir Ukraina sudaro trečdalį pasaulio kviečių ir miežių eksporto, o tai reiškia, kad žaliavų kainos taip pat augs.
Tiesa, šių veiksnių poveikis tikriausiai nepasijus iš karto. Taip yra todėl, kad prekybos centrai dažnai kainas koreguoja du kartus per metus – vasarį ir liepą.
Degalai
Sparčiai auganti žaliavinės naftos kaina daro poveikį kuro kainoms. Tiek benzino, tiek dyzelinio kuro kainos jau pasiekė ir peržengė 25 kronų už litrą ribą, o analitikai teigia, kad artimiausiu metu jos dar labiau augs.
Norvegijos vadybos mokyklos profesorius Øysteinas Forosas, 20 metų analizuojantis degalų kainas, teigia: „Benzino kainas nulemia naftos kaina. Jei dabar naftos kaina dar labiau augs, benzino kaina sieks 30 kronų už litrą“.
Degalų kainos gali turėti įtakos ne tik vairuotojams, bet ir keliautojams. Taip yra todėl, kad dėl augančių reaktyvinio kuro kainų brangs ir lėktuvo bilietai, vadinasi, ir kelionės.
Bilietų brangimą gali nulemti tai, kad populiariausios Norvegijoje veikiančios aviakompanijos – „Flyr“, „Norwegian“, SAS – neturi fiksuoto kainų susitarimo dėl degalų, o tai reiškia, kad jos moka dabartinę rinkos kainą, kuri pastaruoju metu išaugo.
Gali didėti atlyginimai
Vienas netikėtas karo poveikis, galintis kompensuoti pragyvenimo išlaidų išaugimą, yra galimas atlyginimų kilimas.
Norvegijoje ką tik prasidėjo derybų dėl atlyginimų sezonas. Profsąjungos ir darbdaviai pradeda derėtis dėl to, kiek per metus padidės darbuotojų atlyginimai.
Išaugusi infliacija reiškia, kad profsąjungos veikiausiai skatins didinti atlyginimus, jog taip būtų užtikrinta, kad darbuotojų perkamoji galia nemažės.
„Įsivaizduočiau, kad atlyginimai galėtų išaugti nuo trijų iki keturių procentų“, – prognozuoja vyriausiasis „Sparebank 1“ ekonomistas Kyrre Knudsenas.
„Didelės elektros, kuro ir galiausiai maisto produktų kainos padidins infliaciją. Dabar numatoma, kad infliacija sieks maždaug tris procentus, tad atlyginimų didėjimas turėtų būti didesnis nei infliacija“, – aiškina ekonomistas.
„Kai apžvelgsime šiuos metus, matysime, kad daugumos žmonių atlyginimas bus išaugęs vos daugiau nei išlaidos, nepaisant fakto, kad dabar situacija atrodo gana niūri“, – pridūrė K. Knudsenas.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
