Norvegija šiemet išleis papildomus tris milijardus kronų, skirtus karinių pajėgų sustiprinimui šiaurinėje šalies dalyje netoli Rusijos sienos, penktadienį pranešė vyriausybė.
„Netgi jeigu Rusijos ataka prieš Norvegiją neatrodo tikėtinas dalykas, privalome suvokti, kad rytuose turime kaimynę, kuri tapo dar pavojingesnė ir dar labiau nenuspėjama“, – omenyje turėdamas Maskvos invaziją į Ukrainą, sakė Norvegijos gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas.
Papildomos lėšos bus bus panaudotos karinio jūrų laivyno sustiprinimui šalies šiaurėje, intensyvesnėms karių ir rezervistų pratyboms bei amunicijos, degalų ir įrangos atsargų didinimui. Jos taip pat bus panaudojami didinant sąjungininkų priėmimo pajėgumus ir stiprinant kibernetinę gynybą bei žvalgybą.
Norvegija turi 196 km ilgio sausumos sieną su Rusija Arktyje ir ilgą jūrų sieną Barenco jūroje.
„Turime stiprinti savo pozicijas šiaurinėje šalies dalyje. Rusija turi aiškių saugumo interesų mūsų regione, šiaurė Rusijai taip pat yra labai svarbi ekonomiškai“, – aiškina Norvegijos gynybos ministras.
Šiuo metu Norvegijoje vyksta didelio masto jūrų, oro ir sausumos karinės pratybos, kuriose dalyvauja apie 30 tūkst. karių iš 27 valstybių, įskaitant NATO nares ir Aljanso partneres.
Pratybos „Cold Response 2022“ („Šaltasis atsakas 2022“) siekia išbandyti, kaip Norvegijai sektųsi suvaldyti sąjungininkų pastiprinimą savo teritorijoje išorės agresijos atveju vadovaujantis NATO chartijos 5 straipsniu, numatančiu, kad NATO valstybės narės ateina į pagalbą kitai užpultai valstybei narei.
Be to, šios pratybos suteikia kariams galimybę išbandyti jėgas vėsiu oru.
Norvegijos teisingumo ministrė Emilie Enger Mehl primena, kad, Rusijai užpuolus Ukrainą, Policijos saugumo tarnyba (PST) įspėjo apie išaugusią šnipinėjimo ir kibernetinių išpuolių grėsmę.
„Vyriausybė imsis veiksmų, kad visuomenė būtų ne tokia pažeidžiama skaitmeninių atakų“, – užtikrino teisingumo ministrė.
Padidintos išlaidos, skirtos gynybai ir žvalgybai, yra platesnio paketo dalis. Apie šį paketą, priimtą reaguojant į karą Ukrainoje, pranešė Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre.
Premjeras parlamente pranešė, kad Norvegijoje 2022-aisiais laukiama apie 35 tūkst. nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių, o imigracijos tarnybos darbuojasi didindamos pajėgumus, jog, reikalui esant, galėtų priimti iki 100 tūkst. pabėgėlių.
Viena svarbiausių priemonių yra laikinos kolektyvinės apsaugos ukrainiečiams įvedimas. Paprastai kiekvienas prieglobsčio prašymas būna vertinamas individualiai, remiantis besikreipiančiojo situacijos aplinkybėmis. Tačiau kolektyvinė apsauga užtikrina prieglobstį visai žmonių grupei, šiuo atveju – ukrainiečiams. Pastarąjį kartą Norvegijos vyriausybė kolektyvinę apsaugą užtikrino dešimtajame dešimtmetyje pabėgėliams iš Kosovo.
Vyriausybė taip pat paskelbė apie paramos verslui Norvegijoje paketą, skirtą daugiausia rytiniam Finnmark, kuris nukentės dėl sankcijų sumažėjus prekybai tarp Norvegijos ir Rusijos. Lėšos bus skirtos paramos planui, skirtam padėti kompanijoms, nukentėsiančioms dėl sankcijų.
Parengta pagal thelocal.no.
