Danijoje jau susiformavo visuotinis imunitetas koronavirusui, tačiau jam gali kilti nemažai iššūkių.
Visuotinio imuniteto idėja koronaviruso pandemijos metu tapo plačiai žinoma ir virto ateities siekiamybe. O dabar Danijai pavyko pasiekti šį etapą – bent jau kol kas. Taip teigia Tyra Krause iš Danijos užkrečiamų ligų tarnybos (Statens Serum Institut, SSI), visuomenės sveikatos ir tyrimų institucijos.
Nors koronaviruso ribojimai Danijoje buvo panaikinti ir šalis atsivėrė, atvejų skaičius mažėja.
„Virusas nebeplinta taip greitai, nes daugiau imunitetą įgijusių žmonių“, – aiškina T. Krause.
Imunitetas ypač būdingas jaunesnei gyventojų daliai, o vyresnio amžiaus ir labiau pažeidžiami gyventojai vis dar susiduria su didesne užsikrėtimo rizika.
Epidemija slopsta
Visuotinis imunitetas reiškia, kad tarp gyventojų jau yra tiek imunitetą įgijusių žmonių, jog liga nebegali plačiai plisti.
Danijos užkrečiamų ligų tarnybos visuotinio imuniteto įvertinimui pritaria tiek Viggo Andreasen, Roskilde universiteto matematinės epidemiologijos docentas, tiek to paties universiteto epidemiologijos profesorė Lone Simonsen.
„Epidemija Danijoje slopsta, bet ne todėl, kad būtų taikomi ribojimai. Taip yra dėl visuotinio imuniteto“, – pažymi L. Simonsen.
Užkrečiamumas iš esmės mažėja, nors šiuo metu atvejų skaičius vis dar siekia maždaug nuo aštuonių iki šešių tūkstančių per dieną. Tačiau tai visuotinio imuniteto susidarymo nenuneigia, neabejoja V. Andreasenas.
Dabartinis užsikrėtusiųjų skaičius atspindi didelę viruso bangą, kilusią žiemą, kuri pavasariui atėjus slūgsta.
„Virusas taip staiga neišnyksta. Kai daug žmonių užsikrečia, jie tam tikru mastu tą virusą perduoda toliau. Bet pamažu skaičiai mažės“, – aiškina V. Andreasenas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tokia tendencija pirmiausia buvo užfiksuota miestuose, kur didelis užkrečiamumas. Tarkime, šiemet Kopenhagoje sergamumas buvo išaugęs, o dabar atvejų skaičius čia nedidelis.
„Ten, kur virusas buvo aktyviausias, dabar pastebimas atoslūgis. Šie ženklai pastebimi ir visoje likusioje šalyje. Viskas yra taip, kaip ir numatėme“, – sako V. Andreasenas.
Laikinas imunitetas
Visgi visuotiniam imunitetui kai kurie dalykai gali kelti iššūkių. Skirtingai nei tokių ligų kaip raupai ar tymai atveju, imunitetas koronavirusui susilpnėja daug greičiau.
„Imunitetas nėra nuolatinis, bet aš manau, kad mums gerai sekasi derinti natūraliai įgytą ir vakcinų suteiktą imunitetą“, – teigia L. Simonsen.
Kiek tiksliai imunitetas išsilaikys, nėra žinoma, pastebi T. Krause. Tačiau Danijos užkrečiamų ligų tarnyba numato, kad jis gali suteikti apsaugą „mažiausiai pusę metų, o veikiausiai ir ilgiau“.
Geros ir blogos žinios
Tiesa, egzistuoja dar vienas nepalankus veiksnys, galintis sukelti problemų bandos imunitetui – tai naujos koronaviruso atmainos, taip pat dabar jau egzistuojanti „slaptoji“ omikron atmaina. Tokiu atveju tam tikra prasme atsparumą reikės kurti iš naujo. Visgi poveikis būtų menkesnis, nes jau egzistuoja bazinis imunitetas.
Iš tiesų egzistuoja didelė rizika, kad iki metų pabaigos susidursime su nauja koronaviruso atmaina, spėja V. Andreasen.
Nemaža pasaulio dalis dar neįveikė koronaviruso omikron atmainos bangos, kuri Danijoje dominavo žiemą. Tad tai nulemia didesnę riziką, kad atsiras ir nauja atmaina.
Žinoma, yra ir geresnių žinių. Kadangi gyventojai dėl susidariusio imuniteto bus patikimiau apsaugoti nuo sunkios ligos eigos, V. Andreasenas mano, kad mutavusi koronaviruso forma bus panašesnė į omikron, o ne į delta atmainą. Vadinasi, ji būtų užkrečiamesnė, bet ne tokia pavojinga.
Tačiau V. Andreasenas pabrėžia, kad tai yra tik mokslininko spėjimas.
„Dėl nieko negalime būti tikri. Anksčiau jau esame apsigavę“, – pripažįsta ekspertas.
Viruso reprodukcijos skaičius
Vienas pagrindinių visuotinio imuniteto indikatorių yra viruso reprodukcijos skaičius. Šiuo metu Danijoje jis siekia 0,7.
Formuojantis kolektyviniam imunitetui, viruso reprodukcijos skaičius yra mažesnis už 1, netgi jei nėra jokių ribojimų. Tik tada, kai šis skaičius tampa mažesnis už vienetą, konstatuojama, kad epidemija slopsta.
Šiuo metu viruso reprodukcijos skaičius visgi siejamas su tam tikrais svyravimais, mat testavimo sistema smarkiai pakito. Dėl to sudėtinga tiksliai apibrėžti, kokia yra reali pandemijos situacija Danijoje.
Tačiau intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius mažėja, o tai irgi rodo, kad pandemija slopsta. Tą patį rodo ir mažėjanti viruso koncentracija, fiksuojama nuotekose.
Parengta pagal tv2.dk.
