Šiais metais Švedijoje jau fiksuojamas rekordinis mirtinų susišaudymų skaičius. Policija nerimauja, kad ši tendencija gali išlikti ir vasarą.
Nuo šių metų sausio iki gegužės Švedijoje nušauta daugiau nei 30 žmonių. Per tą patį laikotarpį ankstesniais metais buvo fiksuojama vidutiniškai po 17 mirtinų susišaudymų.
Baiminamasi, kad vasaros metu smurtas gali suintensyvėti – šiuo metu paprastai šaudynių skaičius Švedijoje išauga, mat žmonės apskritai daugiau laiko praleidžia lauke ir būna aktyvesni.
„Kai dienos ilgesnės, fiksuojamas tokio pobūdžio incidentų skaičiaus išaugimas. Aukas surasti tampa lengviau“, – aiškina žvalgybos vadovas Jensas Ahlstrandas.
2020 ir 2021 metais Švedijoje buvo užfiksuotas rekordinis mirtinų susišaudymų skaičius – kiekvienais metais nuo šautinių žaizdų mirė 47 žmonės.
Švedijos žvalgybos vadovai teigia, kad šalyje egzistuoja keletas „raudonųjų zonų“, kuriose naujų smurto proveržių rizika yra laikoma didele. Vakarų regione šiuo metu priskaičiuojama maždaug nuo septynių iki aštuonių tokių zonų.
Rytų regione pastaruoju metu smarkiai išaugo susišaudymų skaičius. Praėjusiais metais iki birželio šiame regione užfiksuoti iš viso devyni susišaudymai, o šiemet – netgi 32.
Stokholmo regionas dabar vertinamas kaip saugesnis, nei buvo metų pradžioje.
„Stokholmo regione priskaičiuojame maždaug nuo šešių iki aštuonių karštųjų zonų – šiose zonose fiksuojama rimtų smurto protrūkių artimoje ateityje rizika“, – pažymi laikinai Stokholmo regiono žvalgybos vadovo pareigas einantis Maxas Åkerwallis.
Jis ir kai kurie jo kolegos situaciją apibūdina kaip trapią. Jų manymu, pakanka visai mažos kibirkšties, kad smurtas įsisiautėtų, o zona iš „žaliosios“ į „raudonąją“ pavirsti gali vos per kelias valandas.
Švedijoje augant ginkluotų nusikaltimų skaičiui, šalies policija jau ir taip patiria spaudimą.
Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dėl organizuotumo ir kvalifikuotų tyrėjų stokos žlunga žmogžudysčių tyrimai.
Keletas žvalgybos vadų taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad jauno amžiaus nusikaltėlių vis daugėja, o žiaurumas įgyja naujų bruožų.
„Tam tikrose zonose ir aplinkose jau ilgą laiką buvo daug susišaudymų, tačiau dabar aš pastebiu, kad troškimas žudyti tampa vis dažnesnis, net jei ir ne visada pavyksta savo kėslus įgyvendinti“, – pažymi Bergslageno regiono žvalgybos tarnybos vadovas Peras Lundbäckas.
Centro regiono žvalgybos tarnybos vadovas Jale Poljarevius kovas su gaujomis apibūdina kaip „žaidimą be pabaigos“.
„Įsivaizdavimas, kad, išardžius nusikalstamą tinklą, viskas baigiasi ir nurimsta, tėra mitas. Jeigu nusikalstamas tinklas visiškai išnyksta, kyla pavojus, kad atsiradusią tuštumą užpildys kiti. Tokiu būdu kyla nauja smurto banga – naujos durtinės žaizdos ir naujos šaudynės“, – pesimistiškai pastebi J. Poljarevius.
„Terpė smurtui bujoti yra labai palanki. Mums Švedijoje nepavyko išspręsti šios problemos prevencinėmis priemonėmis“, – neabejoja pietų regiono žvalgybos tarnybos vadovas Matsas Karlssonas.
J. Poljarevius viliasi, kad vasara bus ramesnė. Visgi jis abejoja, kad taip iš tiesų ir nutiks.
Parengta pagal thelocal.se.
