Trečiadienį kiek padidėjo tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija: Suomijos parlamentas balsavo už prisijungimą prie karinio aljanso, laukiant Vengrijos ir Turkijos ratifikavimo.
Tiek Suomija, tiek Švedija atsisakė ilgus dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir praėjusių metų gegužę, po Maskvos invazijos į Ukrainą, pateikė paraišką prisijungti prie transatlantinės gynybos pakto.
Tačiau Švedija įsitraukė į keletą diplomatinių ginčų su NATO nare Turkija, kuri grasina atidėti jos narystės siekį ir galimybę įstoti tuo pačiu metu kaip ir Suomija.
Suomijos įstatymų leidėjai patvirtino įstatymą, numatantį, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis 184 balsais prieš septynis, vienam susilaikius ir septyniems parlamentarams nedalyvaujant.
„Balsavimas yra svarbus žingsnis mūsų kelyje į NATO. Tėvynės saugumas yra itin reikšmingas reikalas“, – tviteryje rašė Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas.
Norint prisijungti prie NATO, reikalingas visų 30 aljanso narių ratifikavimas, o Vengrija ir Turkija to dar nepadarė.
Suomijos parlamentas siekė, kad įstatymas būtų priimtas prevenciniais tikslais prieš balandžio 2 d. įvyksiančius visuotinius rinkimus.
Markusas Mustajärvi iš Kairiųjų aljanso partijos, kuri praeityje garsiai reiškėsi prieš NATO, prašė įstatymų leidėjų atmesti įstatymo projektą, motyvuodamas tuo, kad trūksta garantijų, jog Suomijoje nebus dislokuojami branduoliniai ginklai.
Tuo tarpu Vengrija trečiadienį pradėjo svarstyti Suomijos ir Švedijos kandidatūras į NATO, o ratifikavimas numatytas kovo 6–9 dienomis, nors numatoma, kad procesas gali ir užtrukti.
Turkija pirmadienį paskelbė, kad derybos su Suomija ir Švedija bus atnaujintos kovo 9 dieną po to, kai derybos su Švedija buvo nutrauktos dėl Stokholme vykusių protestų, įskaitant Korano sudeginimą prie Turkijos ambasados.
Turkija taip pat kaltina Švediją suteikus prieglobstį asmenims, kuriuos Turkija laiko teroristais, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu pirmadienį sakė, kad Ankara dabar palankiai žiūri į Suomijos narystę ir pridūrė, kad „galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesus“.
Įstatymo priėmimas nereiškia, kad Suomija automatiškai prisijungs prie NATO po Turkijos ir Vengrijos ratifikavimo. Visgi jis nustato terminą, kiek laiko Suomija galės laukti savo kaimynės.
Vyriausybės teisingumo kancleris Tuomas Pöysti aiškina, kad įstatymo projektą patvirtinus parlamentui prezidentas gali laukti daugiausia tris mėnesius, kol jį pasirašys.
Suomijos prezidentas Sauli Niinistö praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad ketina pasirašyti įstatymą „kai tik jį patvirtins parlamentas“, bet „jei yra praktinių priežasčių, galima ir palaukti“.
„Bet ne po rinkimų“, numatytų balandį, pridūrė prezidentas.
Dauguma suomių nedelsti ir prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė stringa, rodo vasarį atlikta apklausa.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad Suomijos prisijungimas prie NATO nelaukiant Švedijos gali „komplikuoti“ glaudų Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą.
Parengta pagal thelocal.se.
