Baterijų startuolis „Freyr“ planuoja stabdyti savo gamyklos „Giga Arctic“ statybas ir reikalauja papildomų vyriausybės subsidijų.
Kompanijos operacijų direktorius Janas Arve Hauganas aiškina, kad bendrovė daugiau nebeužsakys įrangos, kol Norvegijos vyriausybė neįsipareigs skirti papildomų subsidijų. Pastato statybų proceso stabdymas numatomas rudenį.
„Mes stabdome tolesnius surenkamojo plieno ir betono užsakymus, kol paaiškės situacija dėl tolesnių veiksmų, – dėstė J. A. Hauganas. – Norime judėti į priekį, bet reikia turėti omenyje, kad vyksta politinis procesas, ir mes tikimės, kad žodžiai bus paversti veiksmais.“
2019 metų balandį „Freyr“ paskelbė apie savo planus statyti 17 milijardų kronų vertės „Giga Arctic“ gamyklą Mo i Ranoje ir iki šiol gavo 4 milijardus kronų paskolų bei paskolų garantijų iš Norvegijos vyriausybės. Gamykla jau pradėta statyti, ją užbaigti tikimasi iki 2024–2025 metų. Projektas buvo sutiktas su dideliu entuziazmu.
J. A. Hauganas teigia, kad didžiulės subsidijos ekologiškai pramonei pagal Infliacijos mažinimo įstatymą, dėl kurio JAV buvo balsuota 2022 metais, pakeitė tokių įmonių kaip „Freyr“ veiklos sąlygas, o tai reiškia, kad Norvegija turėtų padidinti subsidijų lygį, jei norima, jog projektas išliktų gyvybingas.
Tad iš esmės pokyčiai JAV paskatino startuolį kelti didesnius reikalavimus valstybės finansavimui.
Gruodį „Freyr“ paskelbė apie planus sukurti „Giga America“ – 1,3 mlrd. JAV dolerių vertės objektą, kurį planuoja statyti Kovetoje, Džordžijos valstijoje.
„Amerikiečiai padarė visiškai išskirtinį dalyką – suteikė labai tvirtą paramą atsinaujinančios energijos pramonei“, – pažymi J. A. Haugenas. – Tai keičia esmines tokių kompanijų kaip „Freyr“ veiklos sąlygas, ir mums būtina turėti tą omenyje.“
Norvegijos pramonės ministras Janas Christianas Vestre’as sako, kad vyriausybė svarsto, kokių veiksmų reikėtų imtis, jog būtų galima atremti Infliacijos mažinimo įstatymo poveikį, tačiau teigia nenorintis įsitraukti į kovą dėl subsidijų su JAV.
„Vyriausybė sprendžia, kaip atnaujinti mūsų instrumentus, ir tikiuosi, kad vasarą turėsime daugiau paaiškinimų. Tačiau jau praėjusiais metais pristatėme vyriausybės strategiją baterijų gamybos atžvilgiu ir iki šiol prisidėjome 5 mlrd. Norvegijos kronų rizikos mažinimui, įskaitant nemažas „Freyr“ skirtas sumas, – sakė ministras.
„Mes neketiname mėgdžioti amerikiečių lenktynių dėl subsidijų. Niekada nekonkuravome Norvegijoje, kad būtume pigiausi ar gausiausiai subsidijuojami. Mes konkuravome dėl kompetencijos, norvegiškos darbo jėgos, švarios ir įperkamos energijos bei buvimo aukšto našumo pasaulio čempionais“, – pridūrė J. Ch. Vestre’as.
Jis aiškina, kad vyriausybė nori verčiau orientuotis į rizikos mažinimą, kuris gali būti įgyvendinamas per paskolas, garantijas ar dotacijas technologijų plėtrai.
Ministras visgi nemano, kad egzistuoja rizika, jog „Freyr“ projektas galėtų būti sustabdytas: „Tai puikus projektas, kuris generuos didelę vertę, pajamų iš eksporto ir daug darbo vietų.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
