Norvegijos naujienos

Kaip laikui bėgant kito norvegų požiūris į imigrantus?

Norvegija tapo palankesnė imigrantų atžvilgiu, vis mažiau vietos gyventojų mano, kad užsieniečiai turėtų stengtis tapti „norvegais“, rodo naujausi ilgalaikio tyrimo duomenys.

Norvegija didžiuojasi būdama šalimi, kurioje yra gausi ir aktyvi imigrantų bendruomenė. Aukštas Norvegijos pragyvenimo lygis, solidūs atlyginimai ir dosni socialinės apsaugos sistema kasmet pritraukia naujų užsieničių srautą.

Norvegijos statistikos departamento (SSB) duomenimis, 2022 metų pradžioje imigrantų ir Norvegijoje gimusių žmonių, kurių abu tėvai yra imigrantai, buvo kiek daugiau nei vienas milijonas.

Iš esmės teigiamos tendencijos

Jau daugiau nei 20 metų SSB stebi požiūrį į imigrantus ir imigraciją Norvegijoje.

Naujausios nacionalinės duomenų agentūros išvados atkreipia dėmesį į  sudėtingą požiūrių, demografinių rodiklių ir patirties sąveiką, kalbant apie imigrantus ir imigraciją Norvegijos visuomenėje.

SSB teigimu, pastaraisiais metais požiūris į imigrantus ir imigraciją tampa vis pozityvesnis.

Tarkime, Norvegijoje vis daugiau žmonių neabejoja, kad dauguma imigrantų įneša naudingą indėlį į šalies darbinį gyvenimą ir kad darbo jėgos imigracija daugiausia teigiamai prisideda prie Norvegijos ekonomikos.

Tuo pat metu vis mažiau žmonių mano, kad dauguma imigrantų piktnaudžiauja socialinės gerovės sistema arba yra visuomenės nesaugumo šaltinis.

Mažiau manančių, kad imigrantai turėtų būti labiau „norvegai“

Ilgą laiką (nuo 2003 m. iki 2019 m.) dauguma Norvegijos gyventojų teigė, kad šalyje gyvenantys imigrantai turėtų stengtis tapti kiek įmanoma labiau tokie kaip norvegai.

Iki 2020 m. žmonių, kurie su šiuo teiginiu nesutinka, dalis išliko palyginti stabili su kasmetiniais svyravimais.

Tačiau nuo 2021 iki 2023 m. nepritariančiųjų šiam teiginiui dalis išaugo ir tapo didesnė nei pritarianti.

2023 metais atliktoje apklausoje daugiau nei pusė respondentų (51 proc.) nesutiko su teiginiu, kad imigrantai turėtų stengtis tapti kuo labiau panašūs į norvegus, o 31 proc. apklaustųjų šiam teiginiui pritarė.

Be to, dauguma žmonių dėl to, kad jų namų darbuotojas, gydytojas, artimas bendradarbis, žentas ar marti yra imigrantai, jaučiasi gerai.

Požiūris į pabėgėlius ir gyvenamąją vietą

Egzistuoja požiūris, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams jau daugelį metų turėtų būti sunkiau gauti gyvenamąją vietą Norvegijoje.

2002 metais labai mažai žmonių išreiškė norą, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams būtų lengviau gauti gyvenamąją vietą Norvegijoje – tokių buvo tik 5 proc.

Tuo metu nedidelė dauguma (53 proc.) atsakė, kad gauti gyvenamąją vietą turėtų tapti sunkiau, o 39 procentai manė, jog situacija turėtų likti tokia, kokia yra.

Tačiau nuo 2002 m. manančių, kad gauti gyvenamąją vietą turėtų tapti lengviau, dalis išaugo, o manančių priešingai – sumažėjo.

Nuo 2021 m. daugiau žmonių pasisako už tai, kad tvarka turėtų tapti paprastesnė, o ne sudėtingesnė. Šių metų apklausoje manančių, kad turėtų būti lengviau (22 proc.), buvo daugiau nei manančiųjų, jog turėtų būti sunkiau (9 proc.).

Dauguma – beveik šeši iš dešimties respondentų – teigė, kad apsigyvenimo procesas ir reikalavimai turėtų išlikti tokie, kokie yra šiandien.

Kaip svarbūs įvykiai paveikia požiūrį

Nors ilguoju laikotarpiu teigiamas požiūris į imigraciją ir imigrantus stiprėja, kasmet pastebimi tam tikri pokyčiai, susiję su ciklais visuomenėje ir įvykiais, turėjusiais įtakos žmonių požiūriui.

Tarkime, didesnis neigiamas požiūris užfiksuotas 2016 m., praėjus metams po didelio pabėgėlių antplūdžio iš Sirijos. Tačiau vėlesniais metais ir vėl išryškėjo teigiamo požiūrio tendencija.

Nors per pastaruosius metus fiksuotas didelis pabėgėlių antplūdis iš Ukrainos, požiūris į imigrantus ir imigraciją buvo stabiliai teigiamas, o 2023 metais buvo pastebėtas nežymus teigiamą požiūrį reiškiančių žmonių dalies augimas.

Demografiniais rodikliais ir patirtimi pagrįsti skirtumai

Tyrimas rodo, kad teigiamas požiūris į imigrantus išaugo kartu su intensyvesniu bendravimu su jais, ypač darbo vietoje, nes su imigrantais bendraujantys dažniausiai išreiškia teigiamą patirtį.

SSB pažymi, kad požiūris į imigraciją skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių kaip išsilavinimas ir amžius. Aukštesnio išsilavinimo asmenys linkę susidaryti palankesnę nuomonę nei turintys pradinį ar vidurinį išsilavinimą.

Be to, moterys linkusios išreikšti pozityvesnį požiūrį nei vyrai, o jaunesni žmonės paprastai yra draugiškesni imigrantams nei vyresni.

Tankiai apgyvendintų vietovių, kuriose kontaktas su imigrantais paprastai būna dažnesnis, o aukštojo išsilavinimo lygis didesnis, gyventojai linkę turėti palankesnį požiūrį į imigrantus.

Taip pat pastebimi tam tikri skirtumai skirtinguose Norvegijos regionuose, miestietiškose bendruomenėse gyvenantys žmonės paprastai išreiškia pozityvesnį požiūrį, o retai apgyvendintose vietovėse ir mažuose miesteliuose gyvenantys žmonės imigrantus vertina skeptiškiau.

Tai sutampa su faktu, kad tankiai apgyvendintuose regionuose yra daugiau kontaktų su imigrantais ir aukštasis išsilavinimas yra dažnesnis.

Parengta pagal thelocal.no.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Kaip laikui bėgant kito norvegų požiūris į imigrantus?
sfgdfg
To Top