Ar darbdavys turi teisę rašyti žinutes ar skambinti darbuotojui po darbo valandų? Ar tokia komunikacija turėtų būti laikoma viršvalandžiais? O gal tai – darbuotojo asmeninės laisvės pažeidimas? Lietuvoje šie klausimai pastaruoju metu tapo itin aktualūs. Seime svarstomi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama įtvirtinti vadinamąją teisę „atsijungti“. Tuo metu Skandinavijos šalys – Danija, Švedija ir Norvegija – į šį klausimą žvelgia kiek kitaip. Palyginkime.
- Taip pat skaitykite: Darbo ir gyvenimo balansas Norvegijoje – mitas ar realybė?
Lietuva: siūloma teisė būti nepasiekiamam
2025 m. Seime svarstomi Darbo kodekso (DK) pakeitimai siekia aiškiai įtvirtinti darbuotojo teisę po darbo valandų nebūti pasiekiamam telefonu, el. paštu ar kitomis komunikacijos priemonėmis. Iniciatyvos autoriai argumentuoja, kad net ir neformali komunikacija po darbo valandų gali turėti psichologinį poveikį darbuotojui ir pažeisti jo teisę į poilsį.
Šiuo metu DK numato, kad poilsio laikas turi būti laisvas nuo darbo, o bet kokie viršvalandžiai – įskaitant darbinius susirašinėjimus ar budėjimą – privalo būti kompensuojami. Vis dėlto praktikoje tai dažnai ignoruojama, o darbuotojai patiria spaudimą reaguoti į žinutes ir skambučius net po darbo valandų.
Lietuvoje siekiama eiti aiškesniu reguliavimo keliu – įstatymiškai apibrėžti darbuotojo teisę būti netrukdomam po darbo valandų. Tokie sprendimai galėtų suteikti daugiau aiškumo ir apsaugos darbuotojams, ypač sektoriuose, kuriuose viršvalandžių kontrolė sunkiai įgyvendinama.
Vis dėlto Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad vien įstatymo nepakanka – būtina ugdyti organizacinę kultūrą, kurioje darbuotojo poilsis laikomas vertybe, o ne kliūtimi produktyvumui.
Danija: sprendžia per kolektyvines sutartis
Danijoje teisė „atsijungti“ nėra įtvirtinta įstatyme, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojų poilsis nėra gerbiamas. Priešingai – daugelis darbo sąlygų, įskaitant viršvalandžius, budėjimą ar nuotolinio darbo laiką, čia aiškiai reglamentuojamos kolektyvinėse sutartyse. Toks reguliavimas leidžia lanksčiai prisitaikyti prie skirtingų sektorių poreikių ir kartu padeda išlaikyti darbuotojo orumą bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Be to, 2024 m. Danijoje įsigaliojo nauji viršvalandžių apribojimai, leidžiantys darbuotojams atsisakyti taikyti 48 valandų savaitės ribą budėjimo metu.
- Taip pat skaitykite: 2025 m. Danijos darbo rinkos tendencijos. Kokių specialistų trūksta ir kokios galimybės laukia lietuvių?
Švedija: kultūra svarbiau nei įstatymai
Švedijoje teisė „atsijungti“ taip pat nėra įtvirtinta nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto šalyje gaji stipri darbo kultūra, kurioje poilsio laikas laikomas savaime suprantamu ir gerbtinu. Darbdaviai retai tikisi atsakymų į laiškus ar skambučius po darbo valandų, o jei tokios situacijos vis dėlto pasitaiko, jos dažniausiai sprendžiamos įmonių viduje, be valstybės įsikišimo.Praktikoje dauguma Švedijos įmonių turi aiškias vidines taisykles, apibrėžiančias, kada darbuotojai gali būti pasiekiami ir kaip sprendžiami budėjimo ar nenumatyto darbo atvejai.
- Taip pat skaitykite: Svarbūs pokyčiai nuo 2025 m. liepos 1 d.: kokie įstatymai keičiasi ir kaip tai paveiks gyvenančius Švedijoje
Norvegija: diskusijos vyksta, bet sprendimų dar nėra
Norvegijoje diskusijos apie teisę „atsijungti“ vyksta tiek akademinėje, tiek profesinėje bendruomenėje, tačiau teisinių pokyčių kol kas nesiimta. Vietoj to daug dėmesio skiriama savireguliacijai – kolektyviniams susitarimams, darbo kultūrai ir socialiniam dialogui tarp darbuotojų ir darbdavių. Remiantis nacionalinio tyrimų instituto Fafo duomenimis, vis dažniau keliami klausimai, kaip darbo komunikacija veikia darbuotojų emocinę sveikatą. Vis dėlto sprendimų kol kas imamasi įmonių lygmeniu.
- Taip pat skaitykite: Ar Z karta pasiruošusi darbo rinkai? Norvegijos pavyzdys.
Lietuva žengia svarbų žingsnį link modernesnio darbo reguliavimo, tačiau šalia įstatymų turėtų eiti ir platesnis švietimas apie emocinę sveikatą, darbo ir poilsio balansą bei skaidrią komunikaciją tarp darbdavių ir darbuotojų. Skandinavijos pavyzdžiai liudija: pagarba darbuotojo laikui neprivalo būti įrašyta tik į kodeksą – ji turi būti įrašyta į kultūrą.
Parengta pagal: lrt.lt, oysterhr.com, Faro.no
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Dviguba pilietybė vaikams: ką turi žinoti lietuviai Skandinavijoje
