Analitikai pastebi, kad Švedija, Danija ir Norvegija, nors ir išlieka vienos stabiliausių politinių sistemų Europoje, šiandien išgyvena gana triukšmingą politinės realybės etapą. Migracijos politika, ekonominiai sukrėtimai, visuomenės poliarizacija ir demokratijos tvarumo klausimai – visa tai persmelkia šių metų viešąją erdvę.
Tačiau, nors temos panašios, kiekvienoje šalyje jos skamba savaip.
Švedija: nuo savivaldybių maišto iki konstitucinių debatų
Švedijos žiniasklaida aktyviai aptarinėja savotišką „savivaldybių maištą“. Iki 130 savivaldybių atsisako bendradarbiauti su vyriausybe dėl naujosios savanoriško grįžimo į kilmės šalis programos, kurios pagrindu šalies imigrantai būtų skatinami grįžti į savas šalis už tam tikras pinigines išmokas. Vietos žurnalistai pabrėžia ne tik politinę potekstę, bet ir kultūrinį foną – mažesniuose miestuose diskutuojama, ar tokia politika nekuria naujų įtampų tarp vietinių ir migrantų.
Dar viena aktuali tema Švedijoje – siūlomos teismų ir konstitucinių procedūrų reformos. Spaudoje nuolat kartojamas klausimas: ar Švedija rizikuoja sulaužyti savo ilgametį politinės neutralumo tradiciją? Teisininkai perspėja, kad kai kurie pakeitimai galėtų sumažinti institucijų nepriklausomumą, todėl diskusijos tampa vis emocingesnės.
Įdomybė: vietiniuose portaluose populiari tapo vizualizacija, kurioje rodomas politinio spektro „slinkimas“ į dešinę. Joje matyti, kaip per pastaruosius penkerius metus sustiprėjo Švedijos demokratų įtaka – tiek regioniniuose, tiek nacionaliniuose lygmenyse.
Švedai daug kalba apie saugumą, socialinę sanglaudą ir institucijų ateitį. Tai tapo nebe tik politikų, bet ir kasdienėmis žmonių pokalbių temomis.
Danija: istoriniai rinkimų pokyčiai ir šnipinėjimo skandalas
Danijoje politinis sezonas prasidėjo nuo rinkimų nuotrupų analizės. Vietos žiniasklaida vis dar aptarinėja, kaip Socialdemokratai prarado Kopenhagą po daugiau nei šimto metų valdžios. Komentarų skiltys mirga nuo bandymų paaiškinti, kodėl tradicinės partijos netenka ryšio su jaunaisiais ir didmiesčių rinkėjais.
Tuo pat metu Danijos spaudoje vis dar gyva tema – žvalgybos tarnybų skandalas, į kurį įsipynė seksas, melas ir dviračiai (taip šią istoriją pavadino dalis tarptautinės žiniasklaidos). Nors tyrimas juda į pabaigą, visuomenė tebediskutuoja, ar valstybės institucijos peržengė ribas ir kiek informacijos buvo slepiama nuo rinkėjų.
Imigracijos politika taip pat niekur nedingo iš rubrikų – priešingai. Šį rudenį Danijoje vėl prabilta apie galimą pabėgėlių perkėlimo centrą trečiosiose šalyse modelį, nors reali jo įgyvendinimo vizija kol kas miglota. Tai sulaukia ir palaikymo („griežta, bet teisinga“), ir kritikos („žmogiškumo praradimas“).
Įdomybė: Danijos žiniasklaidoje itin populiarūs tapo „rinkėjų nuotaikų žemėlapiai“, kuriuose matyti ryškėjantis skirtumas tarp urbanizuotų ir periferinių regionų politinių preferencijų. Tai tapo vienu ryškiausių šio politinio sezono simbolių.
Norvegija: mokesčiai, energetika ir geopolitinė savivertė
Norvegijoje labiausiai matomos trys temos: ekonomika, energetika ir tarptautiniai santykiai.
Ekonominė diskusija sukasi aplink turto mokestį – turtingieji garsiai pasisako už jo mažinimą, o kairieji tikina, kad jo atsisakius Norvegija prarastų socialinio modelio stuburą. Žiniasklaida pateikia ir spalvingų istorijų: pavyzdžiui, rotušės politinių debatų nuotrupos apie tai, ar turto mokestis „stumia milijonierius į Šveicariją“.
Energetikos tema taip pat neapleidžia antraščių. Diskusijos apie giliavandenę gavybą, atsinaujinančios energijos investicijas ir klimato tikslus formuoja politinę darbotvarkę. Tai – ne tik politinių partijų, bet ir verslo bei aplinkosaugos aktyvistų karšto ginčo objektas.
Užsienio politika Norvegijoje tampa vis svarbesnė. Šalis vis griežčiau pasisako tarptautinėje arenoje – nuo pozicijų dėl Ukrainos iki santykių su ES. Vietinė spauda fiksuoja, kad norvegai, anksčiau nelinkę sureikšminti geopolitikos, šiemet šiai temai skiria daug daugiau dėmesio.
Įdomybė: šį rudenį populiari tapo analizė, kaip Norvegijos klimato politika paveiks jūrų maisto pramonę, kuri yra vienas svarbiausių šalies eksporto sektorių. Tai – reta tema, sujungusi ekologiją, ekonomiką ir regionų politiką.
Bendras Skandinavijos politinis paveikslas
Nors Švedija, Danija ir Norvegija gyvena skirtingomis politinėmis nuotaikomis, šio rudens temose matyti keli aiškūs regioną vienijantys motyvai:
- Migracijos politikos perbraižymas
Visos trys šalys vienaip ar kitaip kalba apie migracijos ribojimą, integracijos spragas ir savivaldybių vaidmenį.
- Politinė poliarizacija
Skiriasi tik mastas: Švedijoje – labiau ideologinė, Danijoje – institucinio pasitikėjimo krizės kontekste, Norvegijoje – per socioekonominius debatus.
- Institucijų vaidmens permąstymas
Ar tai būtų Švedijos teismų reforma, Danijos žvalgybos kontrolė ar Norvegijos tarptautinės politikos ambicijos – institucijų klausimai šį rudenį itin matomi.
- Ekonominiai ir socialiniai iššūkiai
Gyvenimo brangimas ir regioniniai skirtumai yra bendras fonas visoms trims šalims.
Skandinavijos skirtumai: kur bendras fonas įgauna savitus atspalvius
Švedija – gyvena konstitucinių reformų ir savivaldos bei centro valdžios konflikto laikotarpiu.
Danija – patiria politinę „valymo bangą“ po skandalų ir vidinių partinių persiskirstymų.
Norvegija – akcentuoja ekonomikos, energetikos ir geopolitikos balansą, mažiau susikoncentruodama į migracijos temą nei kaimynai.
Skandinavija tampa mažiau nuspėjama – ir tai daro ją įdomesnę
Rudens politinis sezonas Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje rodo, kad Šiaurės Europos šalys išgyvena platesnio masto transformaciją. Jos išlieka brandžios demokratijos, tačiau jų viešoji erdvė tampa kur kas gyvesnė, audringesnė ir mažiau formali nei anksčiau.
Vietos gyventojai diskutuoja ne tik apie tradicines skandinaviškas temas – gerovės valstybę, socialinį teisingumą ar klimatą – bet ir apie tai, kokioje Europoje jos nori gyventi, kaip turėtų veikti jų valstybės institucijos ir kas lemia jų politinę ateitį.
