Žiema Šiaurės Europoje turi vieną bendrą bruožą – tamsą. Kai dienos sutrumpėja iki kelių blankių valandų, daugelis pastebi, kad rytais sunkiau keltis, dieną trūksta energijos, o nuotaika tampa sunkesnė. Tai nėra vien tingumas ar nusiteikimas – mokslas rodo, kad tamsusis metų laikas tiesiogiai veikia mūsų kūną ir protą.
Miego ir šviesos tyrinėtojai pabrėžia, jog žmogaus organizmas yra itin priklausomas nuo dienos šviesos. Ji veikia mūsų biologinį laikrodį – vidinę sistemą, kuri reguliuoja, kada jaučiamės žvalūs, o kada pavargę. Kai šviesos trūksta, šis laikrodis ima „vėluoti“. Tai reiškia, kad vakare galime jaustis pernelyg budrūs, o ryte – apsnūdę ir be jėgų. Tokia būsena ilgainiui gali paveikti ne tik miegą, bet ir emocinę savijautą.
Tamsiuoju metų laiku organizmas taip pat išskiria daugiau melatonino – hormono, kuris signalizuoja kūnui, kad laikas ilsėtis. Problema ta, kad melatonino lygis gali išlikti aukštas net dieną, kai mums reikėtų būti aktyviems. Rezultatas – mieguistumas, sumažėjęs darbingumas ir jausmas, kad diena „neįsibėgėja“. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia lengvai, kiti gi gali patirti ryškesnius nuotaikos svyravimus ar net sezoninio liūdesio požymius.
Vis dėlto specialistai pabrėžia: nors saulės žiemą mažai, mes galime padėti savo organizmui prisitaikyti. Vienas svarbiausių patarimų – sąmoningai ieškoti šviesos dienos metu. Net debesuotą dieną lauko šviesa yra gerokai stipresnė nei įprastas patalpų apšvietimas. Trumpas pasivaikščiojimas dieną, ypač ryte ar per pietus, gali turėti didesnį poveikį nei kelios valandos po dirbtine šviesa biure.
Jei galimybės išeiti į lauką ribotos, verta bent jau dirbti ar ilsėtis šalia lango. Natūrali šviesa, patenkanti į akis, siunčia smegenims signalą, kad dabar yra diena, ir padeda „perkrauti“ vidinį laikrodį. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas palaikyti budrumą ir koncentraciją.
Ne mažiau svarbus ir reguliarus dienos ritmas. Žiemą ypač naudinga laikytis pastovaus kėlimosi ir ėjimo miegoti laiko, net savaitgaliais. Tai padeda organizmui susikurti aiškią struktūrą, kurios jam taip trūksta, kai aplinkoje mažai natūralių šviesos signalų. Fizinė veikla dienos metu – net lengvas judėjimas ar pasivaikščiojimas – taip pat prisideda prie geresnės savijautos ir miego kokybės.
Svarbu suprasti, kad tamsa ne visus veikia vienodai. Vieni žmonės yra jautresni šviesos pokyčiams, kiti prisitaiko lengviau. Tačiau net ir tie, kurie save laiko „atspariais žiemai“, gali pajusti subtilius pokyčius – didesnį nuovargį ar sumažėjusį motyvavimą. Todėl rūpinimasis savimi šiuo laikotarpiu nėra prabanga, o būtinybė.
Tamsusis metų laikas neišvengiamas, tačiau jis neturi reikšti prastesnės gyvenimo kokybės. Sąmoningas santykis su šviesa, reguliarus ritmas ir dėmesys savo kūno signalams gali padėti ne tik lengviau išgyventi žiemą, bet ir jaustis stabilesniems, ramesniems bei energingesniems. Kartais tam pakanka labai paprastų dalykų – išeiti į lauką, atsisėsti prie lango ir leisti šviesai padaryti tai, ką ji moka geriausiai.
Miego ir šviesos tyrinėtojai pabrėžia, jog žmogaus organizmas yra itin priklausomas nuo dienos šviesos. Ji veikia mūsų biologinį laikrodį – vidinę sistemą, kuri reguliuoja, kada jaučiamės žvalūs, o kada pavargę. Kai šviesos trūksta, šis laikrodis ima „vėluoti“. Tai reiškia, kad vakare galime jaustis pernelyg budrūs, o ryte – apsnūdę ir be jėgų. Tokia būsena ilgainiui gali paveikti ne tik miegą, bet ir emocinę savijautą.
Tamsiuoju metų laiku organizmas taip pat išskiria daugiau melatonino – hormono, kuris signalizuoja kūnui, kad laikas ilsėtis. Problema ta, kad melatonino lygis gali išlikti aukštas net dieną, kai mums reikėtų būti aktyviems. Rezultatas – mieguistumas, sumažėjęs darbingumas ir jausmas, kad diena „neįsibėgėja“. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia lengvai, kiti gi gali patirti ryškesnius nuotaikos svyravimus ar net sezoninio liūdesio požymius.
Vis dėlto specialistai pabrėžia: nors saulės žiemą mažai, mes galime padėti savo organizmui prisitaikyti. Vienas svarbiausių patarimų – sąmoningai ieškoti šviesos dienos metu. Net debesuotą dieną lauko šviesa yra gerokai stipresnė nei įprastas patalpų apšvietimas. Trumpas pasivaikščiojimas dieną, ypač ryte ar per pietus, gali turėti didesnį poveikį nei kelios valandos po dirbtine šviesa biure.
Jei galimybės išeiti į lauką ribotos, verta bent jau dirbti ar ilsėtis šalia lango. Natūrali šviesa, patenkanti į akis, siunčia smegenims signalą, kad dabar yra diena, ir padeda „perkrauti“ vidinį laikrodį. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas palaikyti budrumą ir koncentraciją.
Ne mažiau svarbus ir reguliarus dienos ritmas. Žiemą ypač naudinga laikytis pastovaus kėlimosi ir ėjimo miegoti laiko, net savaitgaliais. Tai padeda organizmui susikurti aiškią struktūrą, kurios jam taip trūksta, kai aplinkoje mažai natūralių šviesos signalų. Fizinė veikla dienos metu – net lengvas judėjimas ar pasivaikščiojimas – taip pat prisideda prie geresnės savijautos ir miego kokybės.
Svarbu suprasti, kad tamsa ne visus veikia vienodai. Vieni žmonės yra jautresni šviesos pokyčiams, kiti prisitaiko lengviau. Tačiau net ir tie, kurie save laiko „atspariais žiemai“, gali pajusti subtilius pokyčius – didesnį nuovargį ar sumažėjusį motyvavimą. Todėl rūpinimasis savimi šiuo laikotarpiu nėra prabanga, o būtinybė.
Tamsusis metų laikas neišvengiamas, tačiau jis neturi reikšti prastesnės gyvenimo kokybės. Sąmoningas santykis su šviesa, reguliarus ritmas ir dėmesys savo kūno signalams gali padėti ne tik lengviau išgyventi žiemą, bet ir jaustis stabilesniems, ramesniems bei energingesniems. Kartais tam pakanka labai paprastų dalykų – išeiti į lauką, atsisėsti prie lango ir leisti šviesai padaryti tai, ką ji moka geriausiai.
