Danija žengė istorinį žingsnį – šalies parlamentas nusprendė išplėsti privalomąją karo tarnybą ir moterims. Tai reiškia, kad ateityje į šaukimo sistemą bus įtraukti ne tik vyrai, bet ir moterys, o sprendimas jau dabar kelia aktyvias diskusijas visuomenėje apie lyčių lygybę, gynybos poreikius ir valstybės atsakomybę.
Kas pasikeitė?
Iki šiol Danijoje privalomoji karo tarnyba buvo taikoma tik vyrams nuo 18 metų, o moterys galėjo tarnauti kariuomenėje tik savanoriškai. Tačiau pagal naująjį politinį susitarimą, pasiektą Folketinge (Danijos parlamente), nuo 2026 metų į šaukimo loteriją bus įtrauktos ir moterys, gimusios po 2025 m. liepos 1 dienos.
Kaip ir vyrų atveju, ne visi jaunuoliai bus pašaukti – pirmenybė ir toliau bus teikiama savanoriams. Vis dėlto, jei jų nepakaks, šaukimas bus vykdomas burtų keliu, nepriklausomai nuo lyties.
Kodėl Danija priėmė tokį sprendimą?
Danijos gynybos ministerija pabrėžia, kad sprendimas susijęs su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir būtinybe stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Danija, kaip NATO narė, siekia didinti kariuomenės personalą ir geriau pasirengti galimiems saugumo iššūkiams regione.
Tačiau ne mažiau svarbus argumentas – lyčių lygybė. Pasak vyriausybės atstovų, jei vyrai turi konstitucinę pareigą prisidėti prie valstybės gynybos, tokia pati pareiga turėtų galioti ir moterims. Šis požiūris atitinka ilgametes Danijos vertybes, grindžiamas lygiomis teisėmis ir pareigomis visiems piliečiams.
Visuomenės reakcija: palaikymas ir klausimai
Dalis Danijos visuomenės sprendimą vertina teigiamai, matydama jį kaip logišką lyčių lygybės politikos tęsinį. Danijos žiniasklaidoje dažnai pabrėžiama, kad moterys kariuomenėje nėra naujiena – jos jau sudaro reikšmingą dalį profesionalių karių ir savanorių.
Vis dėlto kritikos taip pat netrūksta. Skeptikai kelia klausimus, ar privalomoji tarnyba iš tiesų stiprina lyčių lygybę, ar tai tik praktinis sprendimas, pateikiamas lygybės retorika. Diskutuojama ir apie praktinius aspektus: ar kariuomenė pakankamai pasirengusi užtikrinti tinkamas tarnybos sąlygas visiems, nepriklausomai nuo lyties.
Kai kurie ekspertai danų žiniasklaidoje taip pat atkreipia dėmesį, kad lyčių lygybė neturėtų apsiriboti vien pareigomis – ji turi būti užtikrinta ir darbo rinkoje, atlyginimuose bei socialinėje politikoje.
Skandinavijos kontekstas
Danija nėra pirmoji Šiaurės šalis, pasirinkusi lyčiai neutralią karo prievolę. Norvegija moteris pradėjo šaukti dar 2013 metais, o Švedija lygią karo prievolę įvedė 2017-aisiais. Šių šalių patirtis dažnai minima Danijos politinėse diskusijose kaip pavyzdys, rodantis, kad toks modelis gali veikti.
Ką tai reiškia lietuviams Danijoje?
Danijoje gyvenantiems lietuviams šis sprendimas aktualus ne tik kaip politinė naujiena, bet ir kaip platesnės diskusijos apie pilietines pareigas dalis. Jaunos šeimos, auginančios vaikus Danijoje, jau dabar domisi, kaip naujoji sistema bus taikoma praktikoje ir kokias galimybes ar iššūkius ji atneš ateityje.
Išvada
Danijos sprendimas išplėsti karo prievolę moterims žymi svarbų posūkį šalies gynybos ir lyčių lygybės politikoje. Vieniems tai – nuoseklus žingsnis lygių teisių link, kitiems – sudėtingas kompromisas tarp saugumo poreikių ir socialinių vertybių. Akivaizdu viena: diskusijos šia tema Danijoje dar nesibaigia, o jų rezultatai ilgainiui formuos ne tik kariuomenę, bet ir visuomenės požiūrį į pilietinę atsakomybę.
