Artėjant 2026-iesiems, Švedijos ekonomika sulaukia vis didesnio dėmesio ne tik regione, bet ir tarptautiniu mastu. Naujausios makroekonominės prognozės rodo, kad Švedija gali tapti sparčiausiai augančia ekonomika Skandinavijoje, lenkdama kaimynes – Norvegiją, Daniją ir Suomiją. Tai aktuali tema verslo bendruomenei, politikams ir gyventojams, stebintiems regiono ekonominę raidą bei pokyčius.
Kodėl Švedija sparčiai auga?
Vienas svarbiausių Švedijos ekonomikos augimą skatinančių veiksnių – stiprus vidaus vartojimo atsigavimas. Europos Komisijos prognozėse teigiama, kad realus BVP augimas Švedijoje 2026 m. turėtų siekti apie 2,6 %, palyginti su 1,5 % 2025 m. Šį augimą daugiausia lemia didėjantis namų ūkių vartojimas ir fiskalinės skatinamosios priemonės.
Be to, „Oxford Economics“ prognozuoja, kad būtent Švedijos ekonomika bus sparčiausiai auganti tarp Šiaurės šalių. Tam didelę įtaką daro stiprėjantis vartojimas, mokesčių reformos ir mažėjančios palūkanų normos.
Tai patvirtina ir SEB banko „Nordic Outlook“ prognozės, kuriose teigiama, kad Švedijos BVP augimas 2026–2027 m. gali siekti beveik 3 % per metus, o augimą palaikys didėjantis vartojimas ir teigiami verslo lūkesčiai.
Vartojimas, mokesčių reforma ir darbo rinka
Vartojimas išlieka pagrindinis Švedijos ekonomikos variklis: pastaraisiais mėnesiais namų ūkių išlaidos sparčiai atsigavo, o realios pajamos augo. Tai didina verslo pasitikėjimą ir skatina investicijas.
Svarbų vaidmenį atlieka ir mokesčių politika. Vyriausybės sprendimas laikinai sumažinti PVM maisto produktams nuo 12 % iki 6 % skatina vartojimą ir padeda mažinti infliacijos spaudimą. Tikimasi, kad ši priemonė reikšmingai prisidės prie realių pajamų augimo ir vartojimo skatinimo 2026 m.
Kalbant apie darbo rinką, nors nedarbo lygis, vertinant pagal tradicinius ILO rodiklius, išlieka santykinai aukštas, registrų pagrindu skaičiuojami duomenys rodo, kad užimtumas Švedijoje tebėra vienas didžiausių Europoje. Tai palaiko tiek vartotojų pasitikėjimą, tiek stabilų vidaus vartojimo augimą.
Regioniniai skirtumai ir rizikos veiksniai
Nepaisant ryškių augimo ženklų Švedijoje, ekonominis kontekstas Skandinavijoje išlieka nevienodas.
Norvegija ir Danija daugiausia remiasi eksportu ir viešųjų finansų tvarumu. Nors jų ekonomikos auga stabiliai, prognozuojamas augimo tempas yra silpnesnis nei Švedijos.
Suomijos ekonomikos augimas dažnai išlieka santūrus dėl griežtesnių biudžeto ribų ir struktūrinių iššūkių.
Be to, ekonomikos prognozes gali paveikti ir globalūs rizikos veiksniai: pasaulinės ekonomikos svyravimai, geopolitinis nestabilumas bei infliacijos pokyčiai. Nors prognozuojama, kad infliacija Europos šalyse 2026 m. sumažės, jos raida vis dar priklausys nuo energetikos rinkų ir tarptautinės prekybos srautų.
Išvados
Ar Švedija taps Skandinavijos ekonomikos lydere?
Pagal dabartines prognozes tam yra daug pagrindo. Stiprėjantis vartojimas, palankios fiskalinės priemonės ir stabili darbo rinka sudaro prielaidas, kad Švedijos ekonomika 2026 m. sparčiausiai augs regione. Vis dėlto regioniniai skirtumai ir išliekančios globalios rizikos reiškia, kad ši dinamika gali būti ne visada tolygi.
