Švedija planuoja įvesti naują valstybinę elektroninės identifikacijos sistemą, kuri taps alternatyva iki šiol plačiausiai naudojamai BankID platformai. Naujoji skaitmeninė tapatybė turėtų pradėti veikti 2026 metų pabaigoje ir bus skirta užtikrinti didesnį valstybės kontrolės lygį skaitmeninėje infrastruktūroje bei platesnę prieigą prie elektroninių paslaugų.
Švedija jau seniai laikoma viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių Europoje. Didžioji dalis gyventojų kasdien naudojasi elektronine identifikacija – nuo prisijungimo prie bankų ir valstybinių institucijų iki dokumentų pasirašymo ar įvairių administracinių paslaugų naudojimo internetu. Iki šiol pagrindiniu identifikavimo įrankiu buvo BankID sistema, kurią valdo bankų konsorciumas ir kuria naudojasi milijonai gyventojų.
Tačiau pastaraisiais metais Švedijos valdžia pradėjo svarstyti galimybę sukurti ir valstybės valdomą skaitmeninės tapatybės sprendimą. Pagrindinis tikslas – sumažinti priklausomybę nuo privačių technologinių sprendimų ir užtikrinti, kad valstybė turėtų savo patikimą identifikavimo infrastruktūrą, kuri galėtų veikti net ir krizės ar finansinių sutrikimų metu.
Naujoji sistema leis vartotojams saugiai patvirtinti savo tapatybę internete, naudotis valstybės institucijų skaitmeninėmis paslaugomis, elektroniniu būdu pasirašyti dokumentus ir dalintis patvirtintais asmens duomenimis su įvairiomis organizacijomis. Tikimasi, kad ji bus integruota į daugelį viešojo sektoriaus paslaugų – nuo mokesčių deklaravimo iki socialinių paslaugų ar sveikatos sistemos.
Svarbus naujosios sistemos privalumas – didesnis prieinamumas. Skirtingai nei BankID, kuri dažniausiai siejama su banko sąskaita, valstybinė e-ID galės būti prieinama ir tiems žmonėms, kurie neturi banko paslaugų arba dėl kitų priežasčių negali naudotis bankų teikiama identifikacija. Tai ypač aktualu naujiems imigrantams, jaunimui ar socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Projektas taip pat susijęs su platesniais Europos Sąjungos planais kurti bendrą skaitmeninės tapatybės sistemą. Ateityje europiečiai galės naudoti skaitmeninę tapatybę ne tik savo šalyje, bet ir kitose ES valstybėse – pavyzdžiui, studijuodami, dirbdami ar naudodamiesi viešosiomis paslaugomis.
Nors BankID ir toliau greičiausiai išliks svarbi identifikavimo priemonė Švedijoje, naujoji valstybinė sistema turėtų papildyti esamą infrastruktūrą ir sukurti daugiau pasirinkimo galimybių gyventojams. Ekspertų teigimu, toks sprendimas taip pat gali sustiprinti šalies skaitmeninį saugumą ir padėti geriau apsaugoti piliečių duomenis.
Jeigu projektas bus įgyvendintas pagal planą, Švedija taps viena pirmųjų Europos valstybių, turinčių pilnai veikiančią valstybinę skaitmeninės tapatybės sistemą, kuri galės būti naudojama tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu. Tai dar vienas žingsnis stiprinant šalies reputaciją kaip vienos pažangiausių skaitmeninių visuomenių pasaulyje.
