Nuo 2026 m. balandžio 1 d. Švedijoje įsigalioja reikšmingas sprendimas – maisto produktams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) mažinamas nuo 12 % iki 6 %. Ši laikina priemonė, planuojama galiosianti iki 2027 m. pabaigos, skirta mažinti maisto kainas ir palengvinti gyventojų finansinę naštą po pastarųjų metų infliacijos. Tačiau jos poveikis neapsiribos vien Švedijos vidaus rinka – tikimasi, kad sprendimas dar labiau paskatins jau dabar itin aktyvią pasienio prekybą su Norvegija.
Švedijos ir Norvegijos kainų skirtumai maisto sektoriuje jau seniai yra ryškūs. Norvegijoje maisto produktams taikomas apie 15 % PVM, o bendras kainų lygis yra gerokai aukštesnis dėl didesnių darbo kaštų, importo apribojimų ir rinkos struktūros. Švedijai sumažinus PVM iki 6 %, šis skirtumas dar labiau išaugs. Švedijos ir Norvegijos ekonomikos analitikai prognozuoja, kad tai gali reikšmingai padidinti vadinamąjį „apsipirkimo turizmą“ – ypač pasienio regionuose, tokiuose kaip Svinesundas ar Strömstadas.
Norvegai jau dabar yra vieni svarbiausių klientų šiuose regionuose. Skaičiuojama, kad kasmet jie Švedijoje išleidžia dešimtis milijardų kronų, o vien maistui – milijardines sumas. Didelė dalis Norvegijos gyventojų gyvena palyginti arti sienos, todėl reguliarios apsipirkimo kelionės tapo kasdienybe. Dažniausiai perkami pagrindiniai maisto produktai – mėsa, pieno gaminiai, daržovės, taip pat ilgesnio galiojimo prekės, kurias verta pirkti didesniais kiekiais.
Artėjant PVM mažinimo įsigaliojimui, Švedijos prekybininkai jau ruošiasi padidėjusiems srautams. Didinamos prekių atsargos, planuojamos papildomos akcijos, o kai kurios parduotuvės net koreguoja darbo laiką. Pasienio prekybos centrai tikisi, kad naujoji mokesčių politika pritrauks dar daugiau norvegų, ypač pavasario ir vasaros sezonu.
Ekonominiu požiūriu tokios kelionės daugeliui pirkėjų išlieka patrauklios. Nors reikia įvertinti kuro ir laiko sąnaudas, didesni pirkinių kiekiai dažnai leidžia ženkliai sutaupyti. Kuo didesnis kainų skirtumas tarp šalių, tuo labiau apsimoka vykti apsipirkti į Švediją – o po PVM sumažinimo ši logika tik stiprėja.
Tuo metu Norvegijoje vis dažniau keliami klausimai dėl vietos prekybininkų konkurencingumo. Auganti pasienio prekyba reiškia, kad vis daugiau vartotojų išlaidų „iškeliauja“ į užsienį. Ekonomistai įspėja, kad jei kainų skirtumas dar labiau didės, vietos verslui gali būti vis sunkiau konkuruoti, o politinis spaudimas mažinti PVM ar imtis kitų priemonių tik stiprės.
Švedijos sprendimas sumažinti maisto PVM dar kartą parodo, kaip skirtinga mokesčių politika gali keisti vartotojų elgseną visame regione. Kol Švedija siekia mažinti kainas ir skatinti vartojimą, Norvegija susiduria su iššūkiu – kaip išlaikyti savo pirkėjus namuose. O pasienio regionuose jau dabar aišku viena: pirkėjų srautai artimiausiu metu tik augs.
