Danijos naujienos

Danija rengiasi naujiems parlamento rinkimams

Danijos premjerė Mette Frederiksen trečiadienį pranešė, kad lapkričio 1-ąją šalyje bus surengti parlamento rinkimai ir formuojama nauja vyriausybė.

Kalbėdama vyriausybės vadovo rezidencijoje Marienborge, M. Frederiksen patvirtino plačiai palaikytus lūkesčius, kad rinkimai vyks šį rudenį.

„Danija yra nuostabi šalis. Tačiau laikai sunkūs“, – pranešimo pradžioje sakė premjerė, omenyje turėdama energijos krizę ir karą Ukrainoje bei kitus iššūkius, leisdama suprasti, kad dabartinei vyriausybei toks rinkimų laikas visgi nėra idealus.

Pranešime M. Frederiksen pabrėžė esanti pasirengusi formuoti plačios koalicijos vyriausybę – toks žingsnis netipiškas įprastinei Danijos „blokų politikos“ sistemai, kuriai būdinga, kad kairiosios ir dešiniosios partijos yra opozicinėse frakcijose.

„Atėjo metas Danijai išbandyti naują vyriausybės formą. Esame pasirengę ir kompromisams, ir bendradarbiavimui. Siekiame plačios koalicijos vyriausybės, kurioje būtų partijų iš abiejų politinio spektro pusių“, – aiškino ministrė pirmininkė.

Lūkesčiai, kad artėja rinkimai, sustiprėjo trečiadienio rytą, kai M. Frederiksen socialdemokratų partija Danijos laikraščiuose paskelbė su rinkimais susijusių pranešimų.

„Realybė tokia, kad reikia dirbti drauge. Rinkimai padės išaiškinti, kas galės tą įgyvendinti“ , – teigiama minėtuose pranešimuose.

Teisiškai vyriausybė galėjo palaukti iki 2023 metų birželio 4 dienos, kad surengtų visuotinius rinkimus, kurie pagal Danijos Konstituciją yra privalomi kartą per ketverius metus.

Tačiau socialliberalų (Radikale Venstre) partija, vyriausybės sąjungininkė parlamente, pareikalavo M. Frederiksen sušaukti pirmalaikius visuotinius rinkimus po to, kai 2020 metų audinių ūkių skandalo tyrimas baigėsi kritika vyriausybei ir M. Frederiksen.

Naujausios apklausos rodo, kad rinkimų baigtis gali būti nenuspėjama, o skirtumas tarp M. Frederiksen socialdemokratų vadovaujamo kairiųjų partijų „raudonojo bloko“ ir opozicinio dešiniųjų partijų „mėlynojo bloko“ gali būti labai mažas.

Pirmadienį paskelbta naujienų agentūros „Ritzau“ užsakymu kompanijos „Voxmeter“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad raudonajam blokui galėtų atitekti 86 iš 179 vietų Danijos parlamente, o mėlynajam – 85 vietos. Iš likusių aštuonių vietų keturios galėtų atitekti naujai susikūrusiai Nuosaikiųjų (Moderatų) partijai, vadovaujamai buvusio premjero Larso Løkke Rasmusseno.

L. L. Rasmussenas neišreiškė savo partijos paramos nė vienam iš blokų, aiškindamas, kad teiks pirmenybę plataus masto centro koalicijai. Būdamas savo ankstesnės Liberalų partijos lyderis, jis vadovavo „mėlynojo bloko“ vyriausybei.

Likusios keturios vietos paskirtos Grenlandijos ir Farerų salų partijų atstovams.

Teoriškai plataus masto centro koalicija galėtų apimti socialdemokratus kartu su Liberalų partija (Venstre), didžiausia dešinės partija. Tai būtų dviejų didžiausių parlamento partijų, tradiciškai būnančių priešingose pusėse, koalicija.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Konservatorių partija po rinkimų gali tapti didžiausia dešinės partija: kaip rodo apklausos, jos su Liberalų partija žengia greta.

M. Frederiksen žiniasklaidai sakė galimomis centro koalicijos partnerėmis matanti tiek Liberalų, tiek Konservatorių partijas, taip pat centro kairės socialliberalų (Radikale Venstre) bei Socialistų liaudies (SF) partijas.

Socialliberalai jau pareiškė norintys būti centro koalicijoje, tačiau tiek liberalai, tiek konservatoriai tam prieštarauja.

„Galime kartu sudaryti politinius susitarimus, bet nenumatau, kad drauge galėtume formuoti vyriausybę“, – sakė konservatorių lyderis Sørenas Pape Poulsenas ir pridūrė, jog „neįsivaizduoja“ tokio scenarijaus.

Liberalai, kurie ideologiškai yra arčiau centro nei konservatoriai ir todėl yra labiau įsivaizduojami kaip centro koalicijos partneriai, trečiadienį taip pat, panašu, aiškiai atmetė šią perspektyvą.

„Dalyvauju rinkimuose siekdamas tapti kitu Danijos premjeru, vadovausiančiu naujajai konservatorių ir liberalų vyriausybei“, – pabrėžė liberalų lyderis Jakobas Ellemannas-Jensenas.

J. Ellemannas-Jensenas atmetė galimybę dirbti drauge su M. Frederiksen.

„Norime skirtingu dalykų. Be to, aš nepasitikiu M. Frederiksen“, – sakė liberalų lyderis.

M. Frederiksen sulaukė kritikos iš opozicinių partijų dėl savo vaidmens 2020 metų audinių ūkių skandale.

Nepaisant to, kad pagrindinės dešiniųjų partijos atmeta plataus spektro koalicijos galimybę, jau minėta nauja partija, vadovaujama politikos sunkiasvorio, aiškiai palaiko šią idėją ir siekia jos kaip galimo rezultato. Buvusio premjero L. L. Rasmusseno vadovaujama Nuosaikiųjų partija neišreiškė paramos nei kairiajam, nei dešiniajam blokui. L. L. Rasmussenas pasisako už centro koaliciją.

Pastarųjų 2019 metų rinkimų išvakarėse L. L. Rasmussenas, tuometinis ministras pirmininkas, nustebino, dramatiškai paskelbdamas, kad jo prioritetas yra suformuoti plataus spektro koaliciją su tradiciškai varžovais laikomais socialdemokratais.

2019 metų rinkimai baigėsi socialdemokratų atėjimu į valdžią ir mažumos vyriausybės suformavimu, kairiųjų partijų „raudonajam blokui“ gavus bendrą daugumą.

Parengta pagal thelocal.dk ir tv2.dk.

 

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Danija rengiasi naujiems parlamento rinkimams
sfgdfg
To Top