Nauja apklausa rodo, kad Danijoje iš analizuotų 14 pažengusios ekonomikos valstybių visuomenė geriausiai vertina tai, kaip vyriausybė susidorojo su koronaviruso krize.
Požiūris į kovą su precedento neturinčia koronaviruso pandemija skyrėsi ir skiriasi beveik kiekvienoje šalyje. Nauja plačios apimties „Pew Research Centre” apklausa atskleidžia, kad visuomenės pritarimas valdžios veiksmams susidorojant su krize taip pat gerokai skiriasi.
Pasak apklausos, 95 proc. Danijos gyventojų yra įsitikinę, kad šalies vyriausybė su krize dorojosi tinkamai. Tai geriausias įvertinimas iš visų 14 analizuotų pažengusios ekonomikos pasaulio valstybių (Jungtinių Valstijų, Kanados, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos, Belgijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Pietų Korėjos, Japonijos ir Australijos).
Danija buvo viena pirmųjų valstybių Europoje, pradėjusių švelninti ribojimus ir atidariusių mokyklas. Po vasarą įvykusio koronaviruso atvejų pagausėjimo sustiprėjo baimė dėl antrosios viruso bangos, tačiau protrūkis ir vėl buvo suvaldytas.
Apklausoje po Danijos seka Australija – čia 94 proc. gyventojų pritaria vyriausybės reakcijai į koronaviruso krizę.
Didžiosios Britanijos gyventojai iš visų 14 tirtų valstybių mažiausiai džiaugiasi tuo, kaip jų vyriausybė dorojasi su koronaviruso protrūkiu – tik 46 proc. šalies gyventojų mano, kad jų šalis tinkamai įveikė krizę. Tai prasčiausias rezultatas iš 14 valstybių.
Jungtinėse Valstijose valdžios koronaviruso suvaldymo politiką teigiamai vertino 47 proc. gyventojų.
Švedijoje, kur vyriausybė laikėsi kitokios, gerokai kontroversiškesnės strategijos ir vengė ribojimų bei labiau kliovėsi visuomenės sąmoningumu, 71 proc. gyventojų mano, kad toks požiūris buvo teisingas.
Gyventojų taip pat buvo teiraujamasi, ar jų gyvenimas dėl koronaviruso protrūkio pakito. Danijos gyventojai teigė, kad pandemija turėjo mažiausią įtaką jų gyvenimui.
73 proc. danų tvirtina, kad jų gyvenimas dėl viruso protrūkio beveik nepasikeitė. O štai 71 proc. švedų neabejoja, jog jų gyvenimas pakito iš esmės.
Įdomu tai, kad nors dauguma Europos šalių gyventojų sutiko, jog „glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas galėjo sumažinti koronaviruso aukų”, Danijos atveju taip nėra.
„Patvirtintų koronaviruso atvejų skaičiui visame pasaulyje perkopus 25 mln., daugelis apklaustų valstybių gyventojų teigia, kad šis skaičius galėjo būti mažesnis, jei tarptautinis bendradarbiavimas būtų buvęs intensyvesnis. Praleistos bendradarbiavimo siekiant sumažinti koronaviruso atvejų skaičių galimybės itin smarkiai juntamos Europoje, kur nesėkmė koordinuojant pirminį atsaką baigėsi staigiais ir sunkiais protrūkiais Šiaurės Italijoje ir Ispanijoje. Daugiau nei pusė apklaustųjų septyniose iš devynių analizuotų Europos valstybių teigė, kad glaudesnis bendradarbiavimas būtų sumažinęs koronaviruso atvejų skaičių”, – teigiama tyrime.
Tačiau taip neatrodo danams, kurie, panašu, yra įsitikinę, kad jų šalis su krize geriau susitvarkė savarankiškai.
„78 proc. danų mano, kad koronaviruso atvejų skaičiaus tarptautinis bendradarbiavimas nebūtų sumažinęs. Dauguma Vokietijos gyventojų taip pat negalvoja, jog bendradarbiavimas būtų padėjęs”, – pažymima „Pew Research Centre” apklausoje.
Kiekvienos šalies gyventojų taip pat buvo teirautasi, ar pandemija paskatino didesnį susiskaldymą. Danija čia ir vėl išsiskyrė – 72 proc. šalies gyventojų mano, kad šalis yra vieningesnė nei anksčiau.
Dauguma švedų (58 proc.) taip pat galvoja, kad šalis yra vieningesnė.
Parengta pagal thelocal.dk.
