Iškart po penktadienį paaiškėjusio Jungtinės Karalystės sprendimo palikti Europos sąjungą, Danijos medija buvo užtvindyta istorijomis apie Brexit: žiniasklaida iškart ėmė spėlioti kokios bus šio įvykio pasekmės Skandinavijos šalims.
Pavyzdžiui, tikimasi dramatiškų rezultatų ir naujų sunkumų iš Danijos vykdant eksportą į Jungtinę Karalystę. Taip prognozuoja agrokultūros gynimo organicacija ,,Landburg og Fødevarer” (L&F).
Eksportai iš Danijos į Jungtinę Karalystę iškart bus paveikti dėl ryškaus svaro kurso kritimo” – komentavo Frank Øland, L&F pagrindinis ekonomistas.
,Per ateinančius mėnesius rizikuojame būti paveikti didelio neapibrėžtumo, kuris gali daryti neigiamą įtaką ekonominiam augimui. Nepaisant visko, didžiausias rūpestis yra administracinės naštos rizika ir ir šis faktorius gali turėti neigiamos įtakos Danijos – Jungtinės Karalystės eksportams.
Praėjus vos kelioms sekundėms po referendumo rezultatų paskelbimo penktadienį, Didžiosios Britanijos svaro kursas krito ir pasiekė žemiausią savo lygį nuo 1985 metų.
Šiame žaidime žaidžiama milžiniškomis sumomis. Didžioji Britanija yra viena labiausiai prekiaujančių šalių su Danija – ji patenka į labiausiai bendradarbiaujančių šalių penketuką. Danijos eksportai į Jugtinę Karalystę kas metus siekia 70 milijardų kronų – tai sudaro 7 procentus visų šalies eksportų.
- Emigrantams iškils problemų?
Kol dauguma institucijų atrodo įsitikinę, kad Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos sąjungos neigiamai atsilieps Danijos ekonomikai, daug sunkiau pasakyti kaip balsavimas paveiks emigrantus iš Didžiosios Britanijos, gyvenančius Danijoje.
,,Šio dalyko negalime komentuoti. Žinosime žymiai daugiau po šešių mėnesių” – politikos mokslų departamento Aarhuso universitete profesorius Derek Beach sakė ,,Copenhagen Post” žurnalistams.
Danijoje gyvena ir dirba 8 800 imigrantų iš Didžiosios Britanijos (kai kurie šaltiniai teigia, kad imigrantų iš Didžiosios Britanijos skaičius siekia 14 000) ir vis dar sunku prognozuoti kaip Brexit sprendimas paveiks kasdienius atvykėlių gyvenimus čia – bent jau iki kitos vyriausybės, kuri galėtų sudaryti bendradarbiavimo sutartį, nors šios sudarymas ir užimtų kelis metus.
Didžiosios Britanijos medija skelbia niūrius spėjimus dėl ,,atvykėlių ištrėmimo” Brexit atveju. Sveikatos apsauga ir pensijų kaupimo problemos Britus nukreips atgal į Jungtinę Karalystę.
- Daryti kaip Norvegai ar Kanadiečiai?
Pasak Derek Beach, sekanti vyriausybė tikriausiai bandys derėtis su Danija ir sudaryti panašią sutartį, kokią Norvegija ir Kanada yra sudariusi su Europos sąjunga. Tai taip pat priklauso nuo to, kas Lapkričio mėnesį bus išrinktas Didžiosios Britanijos ministru pirmininku.
,,Manau, kad realiausia Britanijai yra sudaryti sutartį, panašią į Norvegijos susitarimą su Europos sąjunga. Didžioji Britanija taptų Europos Ekonominės zonos dalimi ir vis dar galėtų laisvai judėti Europos sąjungos šalyse.
Norvegija. Islandija ir Lichtenšteinas taip pat yra Europos Ekonominės Bendrijos dalimi. Tai šalims leidžia būi Europos sąjungos rinkos dalimi. Šalys nėra sąjungos narės, tad negali balsuoti sprendžiant ES reikalus, bet valstybių nariai gali laisvai keliauti ir dirbti kitose ES šalyse.
Jei Davido Camerono vietoje atsidurtų labiau Europos sąjungai nepritariantis ministras pirmininkas, tikėtina, kad išsipildys scenarijus, panašesnis į Kanados sutartį su ES.
,,Žinoma, laisvo judėjimo tarp Kanados ir ES problema buvo didelė. Bet sandėris, kokį dabar sudariusi Kanada ir ES, gali leisti Jungtinei Karalystei prieigą prie laisvosios rinkos ir vis dar limituotų imigraciją, bet nukristų daugelio finansinių paslaugų našta”.
Danijoje gyvenantiems Britų emigrantams nepanašu, kad Danija juos atplėš nuo socialinių paslaugų. Įstatymas kol kas nėra aiškus, bet kai kurie teisininkai tiki, kad Vienos Konvencija, pasirašyta 1969 metais apsaugos imigrantų teises. Lieka klausimas ar tas pats įstatymas galios ir emigrantams, kurie į šalį atvyks ateityje.
,,Dauguma britų, esančių Danijoje čia pragyveno pakankamai ilgai, kad galėtų pretenduoti įgyti Danijos pilietybę. Jau žinau kelis ketinančius tą padaryti Britus, bet jie lauks bent šešis mėnesius, kol situacija taps aiškesnė.” – sakė Beach.
