Danijos naujienos

Kokį pavojų gali kelti koronaviruso mutacija Danijos audinių ūkiuose?

Danijos vyriausybė dėl koronaviruso mutacijos nurodė sunaikinti visas šalyje naikinamas audines. Mutavęs virusas pasklido tarp žmonių.

Tad kas iš esmės žinoma apie šią situaciją?

Koronaviruso mutaciją užfiksavo 216 audinių fermų. Tarnyboms nepavyko suvaldyti viruso, todėl visas Danijos ūkiuose auginamas 17 mln. audinių teks paskersti. Danija pasižymi didžiausia pasaulyje audinių industrija.

Danijos premjerė mutavusį virusą apibūdino kaip “rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ir būsimos vakcinos kūrimui”. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke teigia, jog kol kas nėra ženklų, rodančių, kad mutavęs virusas sukelia sunkesnius simptomus nei įprastinis COVID-19 ar kad jis galėtų plisti sparčiau.

Siekiant užkirsti kelią mutavusio viruso plitimui per žmones, Šiaurinės Jutlandijos (Nordjylland) regione įvesti griežti ribojimai.

Audinių gaišinimas bus vykdomas kaip įmanoma greičiau.

Danijos sveikatos tarnybos vadovas Sørenas Brostrømas ribojimus Nordjylland ir audinių naikinimą įvardija kaip priemones, kurių imamasi iš dalies dėl atsargumo. Jo teigimu, nepaisant to, kad ankstyviausi audinių užkrato atvejai nustatyti birželį, dabar imtasi veiksmų pačiu laiku.

Pasak S. Brostrømo, beveik visiems paveikto regiono bendruomenių asmenims – maždaug 280 000 žmonių – nurodyta per artimiausias dvi savaites atlikti testą. Manoma, kad po to mutavusio viruso paplitimo mastas bus aiškesnis.

Kokio tipo yra mutacija?

Kol kas negalima tiksliai pasakyti. Apie tai paskelbtų mokslinių straipsnių nėra.

Danijos valstybinis serumų institutas teigia, kad mutavusi viruso atmaina gerokai skiriasi nuo kitų paplitusių atmainų. Tai reiškia, kad tokiu atveju kuriamos vakcinos gali būti neveiksmingos. Iki šiol manyta, kad visos paplitusios atmainos yra pakankamai panašios, tad joms visoms būtų tinkama ta pati vakcina.

Taip pat pranešama, kad 12 užsikrėtusių žmonių atveju “nustatyta sutrikusi reakcija į antikūnus”. Tai gali reikšti, jog mutavęs virusas gali būti atsparus vakcinai.

Ar audinės iš tiesų gali užsikrėsti koronavirusu?

Taip. Jau yra mokslinių tyrimų apie tai, kaip Nyderlanduose auginamos audinės užsikrėtė nuo žmonių. O birželį Aragone, Ispanijoje, kailių ūkyje aptikus virusą, buvo sunaikinta daugiau nei 90 000 audinių.

Ar audinės gali apkrėsti žmones?

Taip. Tą patvirtina ir minėtasis tyrimas Nyderlanduose.

Kokia mokslininkų nuomonė?

Londono universiteto koledžo genetikos profesorius Francois Balloux teigia, kad jo kolegė Lucy van Dorp jau fiksavo daugybę koronaviruso mutacijos atvejų tarp audinių, tačiau nė vienas iš jų nėra susijęs su žmonėmis. Pasak profesoriaus, teiginys, kad ši atmaina gali būti atspari vakcinai, yra “idiotiškas”. Jo teigumu, panašių mutacijų gali atsirasti tarp žmonių, kai jau bus sukurta vakcina.

Jamesas Woodas iš Kembridžo universiteto teigia suprantantis, kad mutacija susijusi su viruso smaigalio baltymu. Ši viruso dalis padeda jam užkrėsti sveikas šeimininko ląsteles, ji taip pat sukelia antikūnų atsaką. Aptiktos penkios skirtingos su audinėmis susijusios koronaviruso mutacijos, iš jų viena, pavadinta penktuoju klasteriu, pasižymi smaigalio baltymo pokyčiais. Iš 240 iki šiol nustatytų su audinėmis susijusiu mutavusiu virusu užsikrėtusių žmonių penktuoju klasteriu užsikrėtė jau minėtieji 12.

Laboratorijoje atliktų tyrimų su penktojo klasterio virusu ir pasveikusių COVID-19 pacientų antikūnais rodo, kad šis virusas menkiau reaguoja į antikūnus. Todėl manoma, jog į viruso smaigalį nukreiptos vakcinos šio mutavusio viruso atveju gali būti ne tokios veiksmingos.

Tačiau, pasak mokslininko, “tarptautinė mokslinė bendruomenė kol kas neįvertino tikrųjų viruso smaigalio baltymo pokyčio pasekmių, todėl jos yra neaiškios. Kol kas dar anksti teigti, kad pokyčiai gali pakenkti vakcinų poveikiui ar imunitetui”.

Jungtinės Karalystės Redingo universiteto virusulogas Ianas Jonesas teigia, kad nenuostabu, jog virusas mutavo – jam reikėjo prisitaikyti prie audinės organizmo. Prevenciniai Danijos veiksmai užtikrintų didesnę tikimybę, kad naujasis virusas ne taip plačiai paplis tarp žmonių.

Ar tikėtina, kad virusas paplis tarp kitų gyvūnų?

Labai. Žinoma, kad daugiau nei 60 žinduolių rūšių yra neabejotinai arba veikiausiai jautrios virusui, tarp jų – gorilos, šimpanzės, pandos, koalos.

Ar niekas nenumatė tokio posūkio?

Numatė. Jau anksčiau virusologai nerimavo dėl atvejų, kai gyvūnai perduoda virusą naminiams ar laukiniams gyvūnams. Tai gali tapti didele gyvūmų problema, nes kai kurios rūšys sunkiai suserga ir miršta. Tai gali tapti problema ir žmonėms, mat gyvūnai gali tapti nauja viruso sankaupa, o tada suvaldyti pandemiją taps dar sunkiau. Gyvūnai taip pat gali prisidėti prie viruso mutacijos į naują koronavirusą.

Parengta pagal newscientist.com ir thelocal.dk.

Kokį pavojų gali kelti koronaviruso mutacija Danijos audinių ūkiuose?
sfgdfg
  • .
    To Top