Skandinavijos šalys — Norvegija, Švedija, Suomija, Danija ir Islandija — nuolat karaliauja pasaulio laimės reitingų viršūnėse. Pavyzdžiui, pagal Pasaulio laimės ataskaitą (World Happiness Report 2024) Suomija jau šeštus metus iš eilės paskelbta laimingiausia šalimi pasaulyje (World Happiness Report, 2024). Tačiau paradoksalu, kad šios šalys taip pat turi nerimą keliančius savižudybių rodiklius, ypač tam tikrose demografinėse grupėse. Kaip paaiškinti šį, rodos, prieštaringą reiškinį? Ar tikrai galima būti laimingam ir tyliai kentėti?
Skandinavijos laimės fenomenas
Skandinavijos šalių aukštas gyvenimo kokybės indeksas grindžiamas stipriomis socialinėmis garantijomis, lygybe, pasitikėjimu institucijomis ir bendruomeniškumu. Tyrimai rodo, kad stabilumas, gera sveikatos priežiūra, kokybiškas švietimas ir mažas korupcijos lygis skatina bendrą visuomenės pasitenkinimą gyvenimu (OECD, 2023).
Be to, šios šalys pasižymi aukštu socialiniu saugumu, kuris leidžia žmonėms jaustis mažiau pažeidžiamiems ekonominių ar sveikatos krizių metu. Tačiau laimės rodikliai matuoja vidutinį pasitenkinimo gyvenimu lygį, o ne vidines asmenines kovas.
Savižudybių realybė ir galimos priežastys
Nepaisant bendro aukšto pasitenkinimo lygio, Skandinavijoje išlieka santykinai aukšti savižudybių rodikliai. Pavyzdžiui: Suomija, nors ir laikoma laimingiausia šalimi, turi vieną aukščiausių savižudybių rodiklių Europoje (OECD Suicide Rates, 2022). Švedijoje ir Norvegijoje jaunimo (ypač vyrų) savižudybių skaičius išlieka stabiliai aukštas. Šie rodikliai rodo, kad nacionalinė laimė ir individuali psichologinė gerovė ne visada eina koja kojon.
Skandinavijos šalys, nors ir vertina bendruomeniškumą, taip pat puoselėja individualizmo vertybes. Tai reiškia, kad pabrėžiama asmeninė atsakomybė už savo gyvenimą, o tai gali padidinti vienišumo jausmą tiems, kurie susiduria su sunkumais.
Gyvenimas šalyse, kuriose „visi turi būti laimingi”, gali sukurti stiprų spaudimą neparodyti silpnumo. Jei žmogus jaučiasi nelaimingas, jis gali manyti, kad yra kažkas negerai su juo pačiu, kas stiprina izoliaciją ir gėdą. Kaip teigia psichologė Katriina Järvinen: „Šalyse, kuriose socialinė gerovė yra aukšta, jausmas, kad esi nelaimingas, gali būti suvokiamas kaip asmeninė nesėkmė“ (Yle News, 2023).
Skandinavijos regionui būdingas sezoninis afektinis sutrikimas (SAD), kai dėl šviesos trūkumo ir žemos temperatūros padidėja depresijos simptomų rizika. Moksliniai tyrimai rodo aiškią sąsają tarp tamsios, niūrios žiemos ir depresijos simptomų (Magnusson & Boivin, 2003). Tyrimai rodo, kad Skandinavijoje vyrai rečiau nei moterys kreipiasi pagalbos dėl emocinių problemų. Tai gali būti susiję su socialinėmis normomis apie stiprumą ir savarankiškumą.
Ar keičiasi požiūris?
Laimei, pastaraisiais metais Skandinavijos šalys aktyviai investuoja į psichikos sveikatos paslaugų plėtrą, vykdo visuomenės informavimo kampanijas, skatinančias atvirą kalbėjimą apie depresiją ir savižudybę.
Pavyzdžiui, Suomijoje vykdomos kampanijos, tokios kaip „Sekasin-chat”, skatina jaunimą dalintis savo sunkumais su specialistais ir bendraamžiais (Sekasin Kollektiivi).
Norvegijoje nacionalinė psichikos sveikatos kampanija „Åpenhet” (Atvirumas) ragina žmones kalbėti apie emocijas be gėdos ir baimės.
Švedijoje taip pat didelis dėmesys skiriamas psichikos sveikatai, ypač tarp jaunimo.
Valstybinė iniciatyva „Prata om det“ (Pasikalbėk apie tai) siekia sumažinti stigmatizaciją, skatindama atvirą dialogą apie psichologinius sunkumus šeimose, mokyklose ir darbo vietose. Be to, plėtojamos nemokamos psichologinės pagalbos paslaugos internetu ir telefonu, kad emocinę pagalbą būtų lengviau pasiekti visiems šalies gyventojams (1177 Vårdguiden).
Danijoje ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai intervencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui nuo pat vaikystės. Programa „Headspace Danmark“ siūlo nemokamą ir konfidencialią paramą jauniems žmonėms iki 25 metų amžiaus. Čia jaunuoliai gali kalbėtis su specialistais be jokių siuntimų ar biurokratinių procedūrų.
Danija taip pat vykdo kampanijas, tokias kaip „En af os“ (Vienas iš mūsų), kurios tikslas – mažinti psichikos sutrikimų stigmą ir parodyti, kad emociniai sunkumai gali paliesti bet kurį iš mūsų (En Af Os).
Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad laimė nėra vienalytė: stipri socialinė gerovė ir aukšti gyvenimo kokybės rodikliai gali egzistuoti greta asmeninių kovų. Laimė gali būti bendra statistika, tačiau depresija – labai asmeninė patirtis. Svarbiausia – sukurti visuomenę, kurioje būtų priimama ne tik stiprybė, bet ir pažeidžiamumas.
Parengta pagal: World Happiness Report 2024, OECD Suicide Rates Data 2022, Yle News: Depression in Finland (2023), sekasin.fi, mentalhelse.no, mind.se, headspace.dk, en-af-os.dk
