Šį savaitgalį sukame laikrodžius valanda atgal. Anksčiau buvo numatyta, kad toks laikrodžių sukinėjimas bus jau paskutinis, tačiau ES mastu vykstantys ginčai reiškia, kad šis ritualas veikiausiai truks dar kurį laiką.
Sekmadienį, spalio 31 d., 3 val. nakties pereinama prie žiemos laiko ir laikrodžiai sukami viena valanda atgal – tai reiškia, kad sekmadienį bus galimybė pamiegoti valanda ilgiau.
Laikrodžių sukinėjimas du kartus per metus Europos Sąjungoje vyksta nuo 1976-ųjų ir jau kurį laiką buvo vertinamas prieštaringai, o 2019-aisiais Europos Parlamentas didele dauguma (410 už ir 192 prieš) nubalsavo už tai, kad nuo 2021-ųjų laikrodžiai sukinėjami nebebūtų.
Tačiau po šio balsavimo Europos Parlamentas patikslino, kad kiekviena ES šalis narė nuspręs, ar ji gyvens vasaros, ar žiemos laiku.
Visgi numatytąjį 2021-ųjų terminą sužlugdė koronavirusas, daugelyje šalių sutrikdęs įprastą parlamentų darbą.
Įprastas politinis gyvenimas pamažu atsinaujina, bet iškilo kita problema – nors ES šalys sutinka dėl laikrodžių sukinėjimo panaikinimo, jos negali sutarti, ar rinktis vasaros, ar žiemos laiką.
Situacija, kai daugybė skirtingų ES šalių gyvena skirtingose laiko zonose, sukeltų įvairiausių praktinių problemų verslui ir prekybai, jau nekalbant apie gausybę žmonių, kurie gyvena vienoje ES šalyje, o dirba kitoje.
„Mes sutinkame dėl pokyčio, bet viską užkerta klausimas, ar mes norime pasilikti vasaros, ar žiemos laiką. Tai yra konkreti problema, nes šalys narės nepajėgia susitarti“, – aiškina Europos Parlamento narė iš Prancūzijos Karima Delli.
Ji atkreipia dėmesį į „netiesiogines susisiekimo, transporto problemas. Visa tai turi būti suorganizuota“.
Kadangi politinė darbotvarkė dabar užimta skubesnėmis problemomis, menkai tikėtina, kad šį savaitgalį laikrodžius sukame paskutinį kartą. Šis klausimas iš esmės yra įšaldytas.
O štai Švedijos mokslininkai įspėja dėl pasekmių, su kuriomis galima susidurti, jei šalyje ir žiemą bus paliktas vasaros laikas.
„Jeigu ir žiemą gyvensime vasaros laiku, pablogėtų psichikos susirgimų situacija ir veikiausiai daugėtų žmonių, vartojančių antidepresantus ir migdomuosius“, – mano Stokholmo universiteto mokslininkas Arne Lowdenas, tyrinėjantis miegą ir stresą.
A. Lowdenas yra vienas iš keleto mokslininkų, įspėjančių, kad nereikėtų skubėti atsisakyti laiko sukiojimo ir pereiti prie nuolatinio vasaros laiko. Jis tą vadina eksperimentu, galinčiu smarkiai pakenkti tokiai šaliai kaip Švedija, kur maždaug pusė gyventojų tamsiuoju metų laiku jaučiasi prastai. Didžiausias pavojus slypi tame, kad ryto šviesa „nustumiama“ viena valanda į priekį.
„Būtent ryto šviesa padeda mums prisitaikyti prie dienos. Sumažėjus ryto šviesos, dieną jos būna daugiau. Ritmas nusikelia, tampa sunkiau eiti miegoti laiku“, – pažymi mokslininkas.
Egzistuoja tyrimų, patvirtinančių, kad vėlesnis saulėlydis taip pat gali turėti įtakos sveikatai. Europoje ir Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai rodo, jog tokios didelės problemos kaip, tarkime, nutukimas ir širdies ligos yra dažnesnės tose vietose, kur saulė leidžiasi vėliau.
A. Lowdenas taip pat pažymi, kad vasaros laikas vasaros sezono metu Švedijoje turi ir didelių privalumų.
„Manyčiau, remiantis diskusijomis, kurios vyksta Švedijoje, galima spręsti, kad daugelis pritartų laiko sukiojimo panaikinimui ir norėtų, jog liktų vasaros laikas, tačiau svarbu tinkamai ištyrinėti tokį variantą ir išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai jis galėtų turėti. Tiesa, kol sprendimas įšaldytas, šis klausimas šiuo metu nėra aktualus“, – teigė Švedijos infrastruktūros ministras Tomas Enerothas.
Parengta pagal thelocal.dk ir svt.se.
