Daugiau nei pusė emigrantų neatmeta galimybės sugrįžti į Lietuvą. Vieni tai planuoja padaryti dar kupini jėgų ir su mažais vaikais, kiti žada sugrįžti ramiai ir artimai širdžiai senatvei. Tačiau ar pastarieji pasidomi, iš kokių lėšų teks gyventi sugrįžus į gimtąją šalį? Iš kokios šalies ir kokia pensija jų lauks Lietuvoje?
Praėjusių metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 16 proc. užsienio lietuvių nurodė grįšią gyventi į Lietuvą, dar 62 proc. respondentų teigė, kad neatmeta tokios galimybės. Ir tik vos kas penktas (22 proc.) teigia niekada negrįšiantis į Lietuvą, nes jau susikūrė savo gyvenimą užsienyje.
Tikėtina, kad didelė dalis į Lietuvą sugrįšiančių emigrantų nebesiryš vėl kelti sparnų ir pensijos sulauks mūsų šalyje. Tačiau kokios socialinės garantijos jų laukia sulaukus pensinio amžiaus ir pasitrauktus iš darbo rinkos, jei didelė dalis karjeros metų buvo praleistos svetur?
Stažas sumuojasi, bet pensija mokama iš šalių atskirai
„Sodra“ informuoja, kad kitose ES šalyse dirbę piliečiai gaus pensiją iš tų ES šalių, kuriose dirbo bent vienerius metus. „Apskaičiuojant gyventojo, dirbusio keliose skirtingose ES šalyse, įgytą stažą teisei į pensiją nustatyti, kiekviena ES šalis sumuoja visose ES šalyse įgytą stažą“, – aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis. Pagal numatytą tvarką ES, pensija skiriama nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje žmogus gyvena, o kiekviena valstybė skiria ir moka pensiją už toje valstybėje įgytą stažą, vadovaujantis tos šalies teise. Taip pat nurodoma, kad socialinio draudimo išmoka asmeniui gali būti neskiriama, jei bendra socialinio draudimo laikotarpių trukmė toje šalyje yra mažesnė nei vieneri metai
„Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojas 20 metų dirbo Lietuvoje, 10 metų Norvegijoje, 8 metus Vokietijoje ir nusprendžia grįžti į Lietuvą. Jo stažas yra 38 metai – pakankamas teisei į senatvės pensiją tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, tiek Vokietijoje“, – konkrečiu atveju dalijosi pašnekovas. Tokiu atveju gyventojas turėtų kreiptis į „Sodrą“, kuri apie tokį asmens kreipimąsi informuos Norvegijos, Vokietijos institucijas. Tuomet į asmens nurodytą sąskaitą Lietuva perves pensiją už Lietuvoje įgytą 20 metų stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Atitinkamai pinigus perves ir Norvegija už 10 metų, kai buvo mokamos įmokos, o Vokietija – už 8 šalyje legaliai išdirbtus metus.
Kaip nurodė S. Jarmalis, sutartys dėl stažo įskaitymo ir pensijų mokėjimo pasirašytos ir su Europos ekonominės bendrijos (EEB) narėmis, Šveicarija, JAV, Kanada, Baltarusija, Ukraina ir Rusija. „Dėl kitų trečiųjų šalių reikėtų kreiptis į tas šalis. Lietuva tokiu atveju mokės tik pensiją už Lietuvoje sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir įgytą stažą“, – akcentavo „Sodros“ atstovas. Pasiteiravus, ar išvykus į užsienį padirbėti trumpam, pavyzdžiui, porai metų, ir žinant, kad sugrįši į Lietuvą, galima toliau mokėti įmokas į „Sodrą“, kad būtų toliau skaičiuojamas stažas ir įmokos lietuviškai pensijai, S. Jarmalis atsakė, kad tokios galimybės nėra, nes stažas kaupiamas ir įmokos mokamos dirbant Lietuvoje ir turint būtent joje draudžiamųjų pajamų.
Reikėtų pasidomėti, kokios pensijos galite tikėtis
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui patarė užsienyje dirbantiems emigrantams taip pat rūpintis savo gerove senatvėje. „Jeigu dirbama kitoje šalyje, reiktų pasidomėti toje šalyje esančia pensijų sistema. Kai kuriose Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir Šveicarijoje kaupimas pensijai yra privalomas, o kai kuriose žmogus tuo turi rūpintis pats. Dalyje šalių įmokas į pensijų fondus perveda darbdaviai“, – aiškino pašnekovė.
Mąstantys apie pajamas senatvėje ir dirbantys ES šalyse gali pasidomėti savo pensijos prognoze – kokia pensijos dalis numatoma iš valstybės, o kokia iš pensijų fondų. „Taip pat reikėtų pasidomėti, kokį stažą pasiekus ir kokio amžiaus sulaukus galima pretenduoti į toje šalyje mokamą pensiją“, – tęsė D. Kolmatsui. Pensinis amžius skirtingose ES šalyse gali skirtis, todėl planuojant grįžti į Lietuvą ir gauti pensiją Lietuvoje reikėtų pasidomėti, ar gyventojui užteks sukaupto darbo stažo. „Situacija yra sudėtingesnė, jeigu žmogus dirba ir gyvena ne ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje, tuomet reikėtų pasidomėti, ar yra pasirašyta dvišalė sutartis tarp Lietuvos ir šalies, kurioje jis šiuo metu gyvena, dėl stažo perkėlimo, jei ne – tuomet stažas bus skaičiuojamas atskirai ir jo gali nepakakti pensijai gauti“, – pridėjo ji.
Apibendrindama D. Kolmatsui patarė emigrantams, planuojantiems praleisti senatvę Lietuvoje, įvertinti savo situaciją – kiek buvo kaupta dirbat Lietuvoje, kiek užsienyje, ar kaupsite darbo stažą tik valstybės mokamai pensijai gauti, ar kaupsite papildomai pensijų fonduose. Įvertinus savo padėtį reikėtų pasirūpinti trūkstamomis pajamomis, tai galima daryti taupant ar investuojant.
„Į kokį finansinį produktą investuoti, apsispręsti reiktų atsižvelgiant į savo finansines žinias bei tai, ar tai norima daryti Lietuvoje ar užsienyje, – kalbėjo pašnekovė. – Kalbant apie lietuviškus investavimo produktus, neturint didelio finansinių žinių bagažo, bene patogiausia yra kaupti trečios pakopos pensijų fonduose, kurie yra ne tik prižiūrimi Lietuvos banko, bet ir plačiai išskaido investuotas lėšas, pavyzdžiui, investavęs vos 1 eurą į akcijas investuojantį pensijų fondą žmogus gali įsigyti net keleto tūkstančio įmonių akcijų, taip pat pensijų fondai suteikia galimybę kaupti lanksčiai – pasirinktu dažnumu, norimo dydžio įmokomis – norint užtikrinti įmokų periodiškumą, patogiausia naudotis el. sąskaita ar periodiniais mokėjimais. Visgi, jei iš Lietuvos išvykęs pilietis Lietuvoje negauna GPM apmokestinamų pajamų, jis investuodamas į šiuos fondus negalės pasinaudoti GPM lengvata“.
Vis dėlto D. Kolmatsui pripažino, kad beveik visą darbo laiką išsivysčiusioje ES šalyje pradirbusiam lietuviui pensijos iš tos šalies gali ir užtekti senatvei Lietuvoje. Tačiau, jei gyventojas emigracijoje išbuvo trumpai, tikėtina, kad užsienio valstybės mokama pensija gali ir nepatenkinti visų gyventojo poreikių. „Kalbant apie pensijų lygių skirtumą įvairiose šalyse, jeigu žmogus gyvena ir dirba šalyje, kurios ekonominis išsivystymas didesnis nei Lietuvos, tikėtina, šios šalies pensijos jam užteks ir pragyvenimui Lietuvoje, tačiau jei tos ES šalies pragyvenimo lygis jau dabar yra žemesnis nei Lietuvos, verta būtų pagalvoti apie papildomus pensijos šaltinius senatvėje, – patarė turto valdymo bendrovės atstovė. – Ir vėlgi, jei didesnę pensiją mokančioje šalyje žmogus dirbo pakankamai trumpą laiką, ji, tikėtina, nepadengs visų poreikių, tad visada reikia vertinti ne tik šalies ekonominę padėtį ir vidutines pensijas, bet ir savo konkrečią situaciją“.
Šaltinis: delfi.lt
