Įdomu

Ką pandemija atskleidė apie Švediją ir jos gyventojus?

14 mėnesių nuo COVID-19 krizės, paveikusios Švedijos kasdienybę, pradžios, atskleidė ne vieną svarbų dalyką apie Švediją ir švedus. Švediškojo “The Local” autorė Chiara Milford dalijasi savo pastebėjimais apie tai, ką pandemija padėjo atskleisti apie šią šalį ir jos žmones.

1. Švedai nesilaiko taisyklių taip skrupulingai, kaip buvo manoma 

Siekdama pažaboti viruso plitimą, Švedija iš pradžių naudojo nepriverstines priemones ir kliovėsi asmenine atsakomybe dėl atstumo laikymosi. Tačiau daugelyje regionų nesiliovė pranešimai, kad gyventojai menkai laikosi rekomendacijų.

Stokholmo metro piko metu neretai galima sutikti gausybę kaukių nedėvinčių žmonių, nors rekomenduojama dėvėti kaukę.

Pandemijos metu nemaža dalis gyventojų išties apribojo kontaktus ir izoliavosi. Tačiau kai kurie priešinosi ir protestavo prieš palyginti švelnius ribojimus. Tad gal švedai yra maištingesni, nei manyta?

2. Laisvei judėti ir klajoti nesukliudys niekas

Judėjimo laisvė įtvirtinta Švedijos konstitucijoje, kelio užkirsti jai negalėjo net pasaulinė pandemija. Kitos šalys įvedė griežtą karantiną, judėjimo apribojimus ar komendanto valandą, tačiau Švedija to nedarė.

Nors žmonių buvo prašoma “pagalvoti, ar tikrai būtina keliauti, daugelis vis vien per žiemos atvejų piką išsirengė slidinėjimo atostogų.

Visuomenės sveiikatos agentūra teigė, kad jei vasaros atostogų metu būtų neleidžiama keliauti šalies viduje, žmonės vis vien tą darytų. Panašu, kad allemansrätten (laisvė klajoti) galioja ne tik žygiams.

3. Gryniesiems pinigams gali ateiti galas

Siekis tapti grynųjų pinigų nenaudojančia visuomene iškeltas dar gerokai prieš pandemijos pradžią, tačiau pandemiją jo įgyvendinimą spartina.

Vis daugiau parduotuvių įtraukia automatines atsiskaitymo galimybes arba prašo klientų kaip įmanoma vengti grynųjų. Kai kurie bankai padidino bekontakčių atsiskaitymų limitą.

4. Netgi švedai gali nusivilti valdžia

Kritikos dėl vyriausybės elgesio pandemijos metu nestigo. Pasitikėjimas vyriausybe nemenkai smuktelėjo. 2020-ųjų birželį tik 34 proc. gyventojų manė, kad premjeras Stefanas Löfvenas tinkamai suvaldė krizę.

Daugelis Švedijos mokslo ir medicinos bendruomemės atstovų kritikavo vyriausybės strategiją.

5. Nuomonės dėl pandemijos valdymo – pykčių šaltinis

Švedijos konstitucijoje įtvirtinta ir žodžio bei nuomonių laisvė. Visgi tai neužkirto kelio aršiai reakcijai, su kuria susidūrė Švedijos strategijos kritikai. Kai kurie jų dėl to netgi liovėsi viešai kalbėti šia tema.

Tarp tokios reakcijos susilaukusių buvo vyriausiasis Norvegijos epidemiologas Frode Forlandas, pareiškęs visiškai nesutinkantis su Švedijos strategija.

Visuomenės sveikatos pareigūnai taip pat pranešė susilaukę grasinimų dėl savo darbo. Tai rodo, kad diskusijos dėl pandemijos valdymo tapo labai aršios ir skaldančios.

6. Švietimo svarba yra neišmatuojama

Kontaktinį mokymą pandemijos metu Švedija laikė prioritetu. Nepaisant gausybės protrūkių, vaikams iki 16 metų kontaktinis mokymas visos šalies lygiu niekada nebuvo nutrauktas. Mokyklos iš esmės labiau stengėsi prisitaikyti prie situacijos, o ne užsidaryti. Tiesa, vietos valdžios institucijoms nusprendus, kad tai būtina, buvo pasirenkamas nuotolinis mokymas.

Karolinska instituto mokslininkai nustatė, kad vaikai retai sunkiai perserga COVID-19.

7. Švedijos visuomenė nepasižymi tokia lygybe, kaip buvo manyta

Kaip ir kitur, Švedijoje virusas išryškino nelygybę. COVID-19 smarkiai paveikė pažeidžiamiausią visuomenės dalį.

Vieni didžiausių protrūkių palietė vargingesnes pridemiesčių bendruomenes. Iš kitų šalių kilę Švedijos gyventojai ne tik dažniau nukentėjo nuo viruso, bet ir yra skiepijami lėčiau nei švedai. Prasčiau išsilavinusių ir menkesnes pajamas gaunančių gyventojų mirtingumas didesnis.

Tai būdinga tikrai ne vien Švedijai. Tačiau šalyje, kuri laikyta viena labiausiai lygybe pasižyminčių pasaulyje, tokie dalykai pastebimi gerokai aiškiau.

8. Socialinis kontaktas švedams reikalingas labiau, nei buvo manyta

Nors darbuotis iš namų švedams sekasi neblogai, pandemijos metu gerokai sustiprėjo nedirbančiųjų vienišumas.

Izoliacija itin skundėsi vyresnio amžiaus žmonės.

Nors krizės pradžioje išpopuliarėjo juokelis, kad santūriems švedams jokių bėdų laikytis atstumo, bendraviimo ribojimai visgi paveikė psichikos sveikatą.

9. Krizės metu lagom filosofijos taikyti neišeina

Švedijoje dažniau buvo skelbiamos ne aiškios taisyklės, o painios ir neaiškios žinutės dėl kaukių dėvėjimo, susibūrimų ir aiškaus atstumo, kurį reikia išlaikyti. Tai rizikos įvertinimo naštą užvertė ant gyventojų pečių.

Švedijos rekomendacijos skyrėsi nuo daugelio kitų Europos valstybių sprendimų: jos į pandemiją reagavo taisyklėmis, teisės aktais ir tiksliais nurodymais. Tad pusiausvyra ir švediškoji lagom filosofija yra puikus dalykas daugeliu atveju, bet ne toks ir puikus pasaulinės pandemijos metu.

10. Užsienio žiniasklaida dažnai supaprastina situaciją Švedijoje

Per pastaruosius metus užsienio žiniasklaidoje nestigo straipsnių apie vadinamąją Švedijos strategiją. Ji buvo giriama arba vadinama katastrofa. Švedija buvo pateikiamas kaip geras arba blogas pavyzdys, dažnai atsižvelgiant į savo šalies praktiką.

Šis reiškinys nėra naujas – Švedijos kultūros ir visuomenės aspektai užsienyje ne kartą būdavo suvokiami pernelyg vienpusiškai ir klaidingai.

Kaip dažnai nutinka, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė – nei balta, nei juoda. Ko gero, siekiant įvertinti visą pandemijos ir jos valdymo poveikį Švedijoje ir kitose šalyse, prireiks ne vienerių metų.

Parengta pagal thelocal.se.

Ką pandemija atskleidė apie Švediją ir jos gyventojus?
sfgdfg
  • .
    To Top