Įdomu

Kaip Skandinavijos šalys bando skirtingai suvaldyti koronaviruso protrūkį: nebežinome, kas iš mūsų teisus

Pažvelgus į Norvegijos ir Danijos naujienų portalus, kartais gali pasirodyti, kad šios šalys beveik trokšta, jog koronaviruso protrūkis Švedijoje taptų gerokai rimtesnis. Ar artimiausios savaitės parodys, kad Danija ir Norvegija buvo teisios besiimdamos griežtesnių ribojimų? Ką apie tai sako ekspertai?

Britų medicinos žurnalas “The Lancet” antradienį Švedijos lėtą atsaką apibūdino kaip “prastai įvertintą”, apie tai rašė ir norvegų VG. Norvegija ir Danija uždarė mokyklas ir darželius ir nurodė visiems, kas gali dirbti iš namų. Nors trečiadienį Švedija paskelbė apie naujus ribojimus, šalis vis vien išlieka palyginti atvira.

Tačiau, kovo 31 d. duomenimis, daugiausia patvirtintų koronaviruso atvejų milijonui gyventojų teko Norvegijoje (810), Danija (441) ir Švedija (331) seka po jos. Testų daugiausia buvo atlikusi taip pat Norvegija, o mirčių milijonui gyventojų daugiausiai teko Švedijoje, mažiausiai – Norvegijoje.

“Per praėjusią savaitę atvejų skaičius augo kiek lėčiau nei prieš tai, nėra tokio šoktelėjimo kaip kitose šalyse”, – pirmadienį pranešdama apie planus Danijai ir vėl atsidaryti kalbėjo šalies premjerė Mette Frederiksen.

Norvegija pirmadienį pareiškė, kad palyginti lėtai besipildančios ligoninės “suteikia pagrindą nuosaikiam optimizmui”.

Stokholmo regiono sveikatos skyriaus vadovas Björnas Erikssonas sakė: “Iki šiol sveikatos priežiūros sistema vienu žingsniu lenkė virusą”, tačiau perspėjo, kad “kaupiasi audra”.

Kopenhagos universiteto virusologijos profesorius Allanas Randrupas Thomsenas, kalbėdamas apie tai, kodėl Švedija neužsidaro, sakė, kad skirtumus tarp šalių nulemia idologija: “Manau, jų strategija paremta idėja, kad jie tiesiog pralėks pro epidemiją”.

Skirtingai nei Frederiksen, jis mano, kad dar per anksti sakyti, ar karantinas Danijoje veikia, bet yra įsitikinęs, jog Švedijai jos elgesys kainuos brangiai: “Baiminuosi, kad jiems nepavyks suvaldyti epidemijos piko, o mums, panašu, turėtų pasisekti. Bijau, kad Švedijoje bus gerokai didesnis pacientų ligoninėse ir mirčių skaičius”.

Tačiau vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis tvirtina, kad griežtos Danijoje ir Norvegijoje taikomos priemonės neturi mokslinio pagrindo. Jo manymu, tai yra tiesiog politiniai sprendimai.

A. Tegnellis sako kiekvieną savaitę virtualiai susitinkantis su savo kolegomis iš Danijos, Norvegijos ir Suomijos, kurie gerbia jo požiūrį: “Susitinkame su Šiaurės šalių atstovais kartą per savaitę, aptariame situaciją ir ką ketiname daryti. Niekas nebėra tikras, kas dabar teisus”.

Pasak epidemiologo, izoliacinės priemonės gali būti taikomos tik labai ribotą laiką, ir žymiai geriau pataupyti jas ateičiai, kai tikrai reikės, mat kitaip žmonės gali nuo jo pavargti.

Jo manymu, Švedijoje sergančiųjų skaičius turėtų augti taip, kad sveikatos apsaugos sistema pajėgs su tuo susidoroti: “Aš viliuosi, jog taip ir bus. Neramintų, jei atvejų skaičius imtų staigiai šauti viršun, ypač jei susirgtų daug vyresnio amžiaus žmonių. Tai tikrai būtų blogiausias scenarijus: jei virusas išplistų ligoninėse ir senelių namuose tiek seneliai, tiek ligoninės personalas susirgs”.

“Mes netgi nežinome, koks imuniteto lygis pasiektas Kinijoje. Jeigu žinotume, kad Kinija pasiekė tam tikrą reikšmingą kolektyvinio imuniteto lygį, žinotume, ką Švedijai daryti toliau. O jei imuniteto lygis Kinijoje tėra keli procentai, tada scenarijus bus visiškai kitoks”, – aiškina A. Tegnellis.

Tikėtina – net labai – kad per artimiausias keletą savaičių ligoninėse dėl koronaviruso atsidūrusių žmonių skaičius Švedijoje ims augti gerokai sparčiau nei Danijoje ir Norvegijoje. Jeigu Švedijos sveikatos apsaugos sistema bus perkrauta, bus galima sakyti, kad griežtesnė Danijos ir Norvegijos politika pasiteisino. Tačiau tikrosios Švedijos strategijos pasekmės paaiškės vėliau, kai Danija ir Norvegija pradės švelninti ribojimus.

Ar joms pavyks sugrįžti prie įprastinio gyvenimo neįžiebiant pakartotinio viruso protrūkio? Ar šią žiemą sulauksime antrosios epidemijos bangos? Ar daugiau mirčių Velykų laikotarpiu Švedijoje bus kaina, sumokėta už mažesnį mirčių skaičių vėlesniu laikotarpiu?

“Tai tokia liga, kurios neatsikratysi. Tad galima laukti arba kol visuomenėje susiformuos tam tikras kolektyvinis imunitetas, arba kol bus sukurta vakcina. O vakcina, panašu, bus ne anksčiau kaip po metų”, – sako A. Tegnellis.

Jis teigia nenustebsiantis, jei galiausiai viruso sklaida visose Šiaurės šalyse bus panaši, nepriklausomai nuo taikomų priemonių: “Nesu tikras, ar priemonės turi didelės įtakos viruso plitimui. Tačiau pamatysime”.

Parengta pagal thelocal.se.

Kaip Skandinavijos šalys bando skirtingai suvaldyti koronaviruso protrūkį: nebežinome, kas iš mūsų teisus
sfgdfg
  • .
    To Top