Norvegijos moksleiviai ir studentai penktadieniais prisijungia prie savo kolegų užsienyje: praleidžia pamokas ar paskaitas ir eina protestuoti prieš klimato kaitą ir politikus, kurie, jų manymu, nepakankamai stengiasi, kad ją sustabdytų. Praėjusį penktadienį šalies miestus ir vėl užplūdo tūkstančiai protestuotojų.
Jie nešėsi plakatus, perspėjančius, kad jų ateitis griaunama, o dėl to kalta, pavyzdžiui, Norvegijos vyriausybė, atsisakanti kontroliuoti šalies naftos ir dujų pramonę.
„Kam mums mokytis dėl ateities, kurios neturėsime”, – skelbia vienas iš plakatų.
„Aš esu čia, nes manau, kad jau pats metas pereiti prie „žaliųjų” energijos šaltinių. Privalome nustoti galvoti apie iškastinio kuro naudojimą”, – sako Tromsø universiteto biologijos studentė Caroli Uhler.
Tromsø studentai prie miesto rotušės protestavo jau trečią penktadienį iš eilės. Praėjusį penktadienį protestai taip pat vyko Kristiansande, Bodø, Arendale, Bergene, Osle ir Mandale.
„Ilgą laiką stengėmės, kad politikai nubustų ir klimato kaitą kilstelėtų į aukštesnę politinės darbotvarkės vietą”, – sako 16-metė Miriam Mælen, viena iš penktadieninio streiko organizatorių. Jos teigimu, mokyklų streikas yra „galingiausias dalykas, kurį galime padaryti, kad būtume išgirsti”.
Daugumą protestų dalyvių Norvegijoje įkvėpė 15-metė švedė Greta Thunberg, tvirtinanti streikuosianti iki kitų rinkimų. Ji teigia pavargusi nuo Švedijos politikų, vengusių praėjusios kampanijos metu aptarti klimato klausimų.
Praėjusį penktadienį G. Thunberg subūrė tūkstančius protestuotojų Vokietijos mieste Hamburge – ji ragino jaunuolius išlikti piktais ir kovoti dėl pokyčių.
„Taip, esame įpykę. Mes įpykę, nes vyresnės kartos ir toliau vagia mūsų ateitį. Pernelyg ilgai politikai ir kiti galių turintys žmonės nedarė nieko, kad įveiktų klimato krizę. Tačiau mes užtikrinsime, kad jie daugiau taip nesielgtų. Mes ir toliau streikuosime, kol jie ims veikti”, – Hamburge susirinkusiai miniai sakė aktyvistė.
Savo „Penktadieniai ateičiai” mokyklų streikais G. Thunberg paskatino pasaulinį judėjimą, prasidėjusį protestu prie Švedijos parlamento praėjusį rugpjūtį.
Nuo to laiko dešimtys tūkstančių jaunuolių Europos miestuose ir tokiose tolimose šalyse kaip Australija, Uganda, Meksika ar Jungtinės Valstijos penktadieniais išsirengia protestuoti.
G. Thunberg, savo kartos kovos su klimato atšilimu veidas, savo mokyklos atostogas skyrė protestams Paryžiuje, Briuselyje ir Antverpene. Pastaruoju metu ji tiesiogiai kreipėsi į pasaulio lyderius, įskaitant kreipimąsi ES konferencijoje prieš kelias savaites, kur ji paragino bloką padvigubinti savo ambicijas dėl šiltnamio dujų sumažinimo.
Judėjimas „Penktadieniai ateičiai” kovo 15 dieną planuoja koordinuotą pasaulinį streiką, kuris turėtų didžiausias iš visų vykusių.
Norvegijoje didelį nepasitenkinimą sukėlė vyriausybės sprendimas suteikti dar daugiau licencijų naftos ir dujų gavybai Norvegijos kontinentiniame šelfe, ypač Arktyje, kuri yra itin pažeidžiama klimato kaitos.
Norvegijos aplinkosaugos organizacija „Gamta ir jaunimas” („Natur og ungdom”) kovo 22-ąją planuoja visą šalį apimsiantį mokyklų streiką, kurio tikslas – „paskatinti politikus prisiimti atsakomybę dėl klimato problemų”. Organizacijos teigimu, kitos kartos sumokės už politikų atsisakymą sumažinti emisijas, mat naftos, dujų ir kitos su tuo susijusios pramonės šakos atneša daugybę pinigų.
„Užuot mažinę emisijas, jie atveria naujas Arkties vietoves naftos ir dujų paieškai. Nėra prasmės mokytis, jei gamta bus sunaikinta, todėl kovo 22-ąją mes streikuojame”, – savo puslapyje rašo „Natur og ungdom”.
Mokslininkas Arildas Sundfjordas sako, kad studentams yra dėl ko nerimauti. „Atmosferos ir vandens temperatūros kilimas yra ganėtinai radikalus. Matome, kad Arktyje tirpsta ledas, menksta ledynai. Klimato kaita vyksta, ir labai tikėtina, kad ją paskatino žmogaus veikla”, – sako A. Sundfjordas.
Parengta pagal newsinenglish.com ir thelocal.se.
