Įdomu

Kas sieja persikėlimą į kitą šalį ir depresiją?

Į naują šalį gyventi persikėlę žmonės neretai patiria didesnę psichologinę naštą, tvirtina Danijoje gyvenanti psichologė Edita Petojevic. Ji teigia susidurianti su daugeliu vienišų atvykėlių arba atvykėlių porų ir jau seniai pastebėjo, kad egzistuoja ryšys tarp persikėlimo į kitą šalį ir depresijos.

Persikėlimas į naują šalį dažnai siejasi su nauja pradžia ar nuotykiu ir rečiau – su skausmu arba depresija. O jei persikeliate į Skandinavijos šalis, kurios laikomos vienos laimingiausių pasaulyje, mintys apie liūdesį arba depresiją tikrai neateina į galvą pirmiausia, veikiau tikitės gyventi ramiai ir laimingai.

Tačiau realybė kartais skiriasi nuo įsivaizdavimų.

Kaip pastebi E. Petojevic, Danija, kuri vaizduojama kaip organizuota, tolerantiška, nekelianti nereikalingų problemų ir stresu nepasižyminti šalis, realybėje gali pasirodyti sudėtinga, o pats persikraustymo pokytis gali kelti daug streso.

Pereinamajame laikotarpyje gali slypėti nemažai kliūčių: biurokratiniai keblumai, kalbos barjeras ir įvairios socialinės kliūtys. Psichologė iš savo klientų dažnai girdi: iš pradžių jie buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau pagyvenę Danijoje pasijuto vieniši.

Kuo pasižymi depresija?

Ko gero, pirmiausia reikėtų pradėti nuo paties depresijos apibrėžimo. Depresija – tai liga, kuomet smarkiai sumažėja susidomėjimas įvairiomis veiklomis ir jų teikiamas malonumas. Depresijos paveiktas asmuo kartais gali būti atpažįstamas ir išoriškai iš liūdnų akių ir sukritusių pečių. Depresija – būsena, kai žmogus jaučiasi pažeidžiamesnis išorės veiksnių ir yra lengviau paveikiamas kitų žmonių. Depresija taip pat pasižymi asmens pasinėrimu į savo mintis ir jausmus, jis vis mažiau trokšta bendrauti su aplinkiniais. Tai psichinės sveikatos problema, kuri kartais gali būti susijusi su gyvenimo praradimais.

Kai žmogus nutaria persikelti gyventi į kitą šalį, jis palieka pažįstamą pasaulį ir iškeliauja ten, kur daug kas nežinoma. Vadinasi, tenka palikti namus bei supantį saugumą ir pradėti dažniausiai nuo nulio, o naujų namų susikūrimas užtrunka.

Daugeliui imigrantų pereinamasis persikėlimo laikotarpis tampa nerimo šaltiniu: dėl socialinių ryšių stokos daugelis jaučiasi vieniši ir izoliuoti visiškai naujoje ir svečioje šalyje.

Pažįstamo pasaulio netektis ir nuolat persmelkiantis jausmas, kad viskas aplinkui yra nauja, gali kelti nemažai streso. Persikeldami į naują šalį, imigrantai patiria nemažai netekčių, todėl tampa pažeidžiami depresijos.

Tikras sugniuždymas: viskas nauja, nepatirta ir svetima

Persikėlus viskas yra nauja: darbo vieta, kolegos, tenka mokytis naujos kalbos, atsidaryti banko sąskaitą, bandyti pritapti prie naujos socialinės sistemos, galiausiai įsigyti naujus baldus ar buities reikmenis ir paprasčiausiai fiziškai bei emociškai pratintis prie naujos šalies.

Svetimumo jausmą dažnai sukuria kasdieniai įvykiai darbe ar susitikime, kai visi kalba tik daniškai. Kitas atvejis – kai šalies, į kurią atsikėlėte, gyventojai (šiuo atveju – danai) svaidosi tik jiems patiems suprantamais juokeliais, kalba apie daniškas tradicijas ar planuoja būsimas atostogas su šeima arba draugais.


Kaip pažymi E. Petojevic, jos pacientai sakosi tokiomis akimirkomis besijaučiantys tiesiog sugniuždyti ir atskirti. Galiausiai atvykėliai ima smarkiai ilgėtis jiems artimų ir suprantamų dalykų.

Fizinis ir emocinis išsekimas

Kaip pasakoja psichologė E. Petojevic, pirmaisiais mėnesiais Danijoje atvykėliai patiria didžiulį stresą mėgindami įgyvendinti visus punktus iš būtinų nuveikti darbų sąrašo. Kai kurie pažymi tiesiog neturintys laiko emociškai prisitaikyti prie išgyvenamų pokyčių, o emocinės paramos jiems stinga. Tad imigrantai ne tik jaučiasi išsekę fiziškai, bandydami sutvarkyti visus būtinus reikalus, bet ir patiria emocinį išsekimą mėgindami susidoroti su pokyčiais.

Atvykėliai norėtų išeiti pasižmonėti ir susirasti naujų draugų, tačiau daugelis jaučiasi pavargę nuo to, kad reikia apgalvoti kiekvieną žingsnį.

Taip atsiranda jausmas, tarytumei būtum įstrigęs ir negalėtumei niekur pajudėti. Jei ši problema nesprendžiama, ji virsta bejėgiškumo jausmu.

Imigrantai galiausiai ima dvejoti savo pasirinkimo persikelti į kitą šalį teisingumu.

Pro šalį bėgantis gyvenimas

Socialinė izoliacija dažnai prasideda nuo negatyvių minčių, o tuomet išauga į dar didesnius suvokimo spąstus. Imigrantai savo mintis patvirtina elgesiu – kitaip tariant, nerimas virsta save išpildančia pranašyste.

Depresija sujaukia mintis, jausmus ir veiksmus, ji priverčia netekti susidomėjimo ir energijos, reikalingų įsitraukti į naudingas kasdienes veiklas. Depresijos kamuojamas žmogus į viską žvelgia per negatyvo prizmę ir save vertina menkai. Depresijai paprastai būdingi miego sutrikimai: sunku užmigti, miegama mažai arba per ilgai, depresija sergančius žmones taip pat nuolat kankina negatyvios mintys, jie yra itin jautrūs, galiausiai jų emocijos atbunka, tampa sunku atlikti įprastinius darbus.

Vienas iš E. Petojevic pacientų savo būseną apibūdino taip:

“Mačiau, kad aplink mane verda gyvenimas. Tačiau jutau, kad manasis gyvenimas eina pro šalį. Norėjau jame dalyvauti, bet nepajėgiau. Jaučiausi įklimpęs ir negalėjau bendrauti su kitais. Troškau, jog kažkas išvystų mano skausmą, ir tuo pačiu metu tenorėjau pasislėpti nuo visų ir paprasčiausiai būti vienas”.

Užburtas nesėkmių ratas

E. Petojevic aiškina dirbdama su atvykėliais pastebėjusi akivaizdžią koreliaciją tarp buvimo imigrantu ir sirgimo depresija. Pagrindinės priežastys, imigrantams sukeliančios depresiją, paprastai yra stresas, socialinė izoliacija, svetimumo jausmas ir suvokimo spąstai. Toliau gali sekti tapatybės, saugumo, savumo ir dažniausiai – tikslo netekimas.

Psichologė iš atvykėlių dažnai girdi, kad šie norėtų susirasti draugų ir išmokti kalbą, tačiau jaučiasi neturintys tam jėgų arba pakankamai valios, jog pamėgintų. Nesėkmingi bandymai užmegzti ryšius su danais ar išmokti danų kalbą neretai atneša nusivylimą ir nuovargį. Tad imigrantai ima trypčioti vietoje arba ilgėtis to, ką paliko.

Kaip sau padėti?

O ką daryti, kad situacija palengvėtų ir atvykėliai imtų jaustis geriau?

Pirmas žingsnis – suvokti, kas vyksta, ir priimti faktą, kad puola depresija. Ligos suvokimas ir pripažinimas padės imtis tolesnių būtinų veiksmų ir sprendimų.

Toliau reikėtų aiškintis, ko konkrečiai tuo metu stinga jūsų gyvenime ir iš kur kyla praradimo jausmas.

Viename stulpelyje surašykite, ką kiekvienoje srityje savo gyvenime norėtumėte pagerinti, o tuomet gretimame stulpelyje prie kiekvieno punkto prirašykite, kokie žingsniai būtini, jog pasiektumėte šiuos tikslus.

Atminkite, kad depresija apsunkina bet kokias naujas pradžias ir svarbias veiklas. Jei jaučiate, jog savo jėgomis depresijos įveikti nepavyks, jokiu būdu nesibaiminkite ieškoti pagalbos. Profesionalus specialistas palengvins jūsų būseną ir padės pažvelgti į dalykus iš kitos, palankesnės perspektyvos.

Roma nebuvo pastatyta per dieną, tad nesitikėkite, kad taip nutiks ir su jūsų socialiniais ryšiais ir sėkmingu imigranto gyvenimu svečioje šalyje. E. Petojevic savo pacientams nuolat kartoja: būkite geri patys sau ir mažais, tačiau užtikrintais žingsneliais judėkite pirmyn.

Parengta pagal thelocal.dk.

Kas sieja persikėlimą į kitą šalį ir depresiją?
sfgdfg
  • .
    To Top