Pirmajai skiepo dozei parinkus „AstraZeneca”, o antrai – „Pfizer” vakciną nuo koronaviruso, suaugusieji dažniau skundžiasi lengvais ar vidutinio sunkumo šalutiniais poveikiais, rodo tyrimas.
Paskiepijus skirtingų vakcinų dozėmis, tyrme dalyvavę savanoriai daugiausia skundėsi šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmu. Visos nepageidaujamos reakcijos buvo trumpalaikės ir kitų problemų nesukėlė.
„Oxford Vaccine Group” „Com-Cov” tyrimas pradėtas vykdyti vasarį siekiant išsiaiškinti, ar antrajai dozei renkantis kitą vakciną nei pirmajai susidaro ilgiau trunkantis imunitetas, geresnė apsauga nuo naujų atmainų, taip pat ar paprasčiausiai tai būtų galimas variantas sutrikus vakcinų tiekimui.
Tyrime, kuriam vadovavo Oksfordo universitetas, dalyvavo 830 vyresnių nei 50 metų savanorių. Preliminarūs tyrimo rezultatai jau paskelbti medicinos žurnale „The Lancet”. Galutinių rezultatų laukiama birželį.
Vienas iš 10 savanorių, paskiepytas dviem „AstraZeneca” dozėmis su keturių savaičių pertrauka, pranešė apie karščiavimą. Tačiau paskiepyti viena „AstraZeneca” ir viena „Pfizer” doze, nesvarbu, kokia tvarka, skundėsi karščiavimu 34 proc. dažniau.
Toks pat akivaizdus skirtumas matyti ir kitų simptomų – šaltkrėčio, nuovargio, galvos, raumenų skausmo – atžvilgiu.
Balandį tyrimo apimtys buvo išplėstos, įtraukiant dar 1050 savanorių, kartu su „AstraZeneca” ir „Pfizer” išbandančių ir „Moderna” bei „Novavax” vakcinų kombinacijas.
Dėl tyrimo dalyvių amžiaus neaišku, kaip vakcinų maišymas paveiktų jaunesnius žmones.
Vakcinų maišymas iš esmės gali reikšti, kad kitą dieną po skiepijimo daugiau asmenų bus nedarbingi, todėl skiepijant svarbu į tai atsižvelgti.
Švedijoje beveik 200 000 jaunesnių nei 65 metų amžiaus žmonių jau buvo paskiepyti pirmąja „Astra Zeneca” vakcinos doze, kai Švedijos visuomenės sveikatos agentūra pakeitė skiepijimo gaires paaiškėjus, kad vakcina gali būti siejama su itin retais, tačiau pavojingais krešulių atvejais.
Jaunesniems nei 65-erių asmenims rekomenduojama antrajai skiepo dozei rinktis mRNA vakciną. Tačiau iki minėtojo Oksfordo universiteto tyrimo nebuvo aišku, kiek saugu maišyti vakcinas.
Karolinska institute imunitetą tyrinėjanti Charlotte Thålin mano, kad šis tyrimas yra labai svarbus.
„Paaiškėjus, kad skirtingų vakcinų kombinacijos yra saugus variantas, suteikiantis tokį pat imunitetą kaip ir paskiepijus dviem tos pačios vakcinos dozėmis, tai gali reikšti didesnį lankstumą ir platesnę vakcinų prieigą”, – neabejoja Ch. Thålin.
Pasak vyriausiojo Švedijos epidemiologo Anderso Tegnellio, reikia toliau stebėti, kaip vyksta tyrimas, ir laukti daugiau duomenų.
Parengta pagal bbc.com ir svt.se.
