Įdomu

Savivertės jausmas emigracijoje

Išeivijoje tautiškumas stipresnis nei tėvynėje. Taip jau yra. Vieni sugeba tuo didžiuotis, o kiti tai suvokia kaip kliūtį emigracijoje. Gyvendami savo šalyje neprisistatinėjame kaip “aš iš Lietuvos”, o čia Lietuva tampa neatsiejama nuo tavo vardo. Švedijoje gyvenu nuo 2001 metų, čia atvykau vos 18-kos, nieko neišmanydama ne tik apie svečią šalį, bet ir apie gyvenimą apskritai. Vadovauju konsultacinei įmonei ir iš arti matau įvairių tautiečių bėdų, kurios kyla ne iš vietinės kultūros nežinojimo, bet iš savo atsivežtų kompleksų ir nepilnavertiškumo jausmo. Sutinku daugybę žmonių (didžioji dalis jų – moterys), kurie emigracijoje praranda pasitikėjimą savimi ir mintis, jog, taip, aš esu vertas geresnio darbo, tampa tolima ir net gėdinga pasakyti kitam. Nežinomybė, kurią kelia mintis apie darbo keitimą ir galbūt laikotarpis blogesnės ekonominės padėties gąsdina taip, kad dauguma užsimerkia prieš savo svajones. Darbo keitimas dažnam yra tik darbdavio keitimas, bet ne širdies sekimas ir atsakymas į esminį klausimą: ką aš noriu veikti kiekvieną dieną?

      Nupirkta pavardė

Viena desperatiškiausių emigrantų idėjų ieškant darbo – keisti savo vardą ir pavardę į vietinio skambesio vardus. Tai visiškai nepasitvirtinęs argumentas. Taip, padaryti tyrimai rodo, kad švedas darbdavys greičiau į darbo pokalbį pakviečia švedišku vardu pasirašytą CV nei tos pačios kompetencijos svetimšalį. Naujo vardo poveikio tikėkitės tik iki pirmojo gyvo susitikimo! Ar tikrai tikite, kad ką tik iškeptas Svensson nesulauks klausimo apie tarties niuansus, išduodančius kilmę? Ir kodėl kilmė negalėtų būti privalumas? Žmogus, kuris lengva ranka atsisako savo identiteto (juk vardas yra didelė dalis identiteto!) tikrai kelia abejonių dėl savo sąmonės stabilumo, tad kodėl darbdaviui tai turėtų būti patrauklu?

Švedijoje registruoti naują, kad ir išgalvotą pavardę kainuoja labai nedaug. Tol kol nesivadinsite Adolfu Hitleriu ar Jėzumi Kristumi, registruojami keisčiausi pasirinkimai. Išgirstu argumentų, kodėl gyvenant svečioje šalyje reikėtų keisti vardą ar pavardę ir tokiu būdu tapatintis prie visuomenės. Manęs neįtikina nei vienas jų. Atvirkščiai, manau, kad žmogui, taip lengvai atsižadančiam savo kilmės, yra sunkiau įsijungti į bet kokią visuomenę. Kitiems sunku priimti žmogų, kuris nežino arba nevertina pats kas jis yra.

“Švedai nieko nemoka”

“Lietuvoje aš viską dirbau, ir plyteles dėjau, ir santechniką, ir elektrą tvarkiau, stogą esu dengęs ir gerai buvo. Švedai nesupranta kaip mes galim viską mokėti”. Tokią nuostabą esu girdėjusi daugybę kartų savo darbe konsultacinėje įmonėje. Kita pusė pasitikėjimo savimi sąvokos. Emigrantai žiūri kiekybės, švedai – kokybės. Kol to nesuprasite, tol sunkiai rasite bendrą kalbą ir darbą, kuris jums bus arčiausiai širdies ir, į kurį norėsite gilintis tiek, kad pripažintumėte, jog kitus mokate tik paviršutiniškai. Nusiteikite priimti švedišką darbo kultūrą ir tempą, nesistenkite pasirodyti savęs netausojantis ir neturintis gyvenime nieko svarbesnio už darbą. Stresas darbe yra viena pagrindinių ilgalaikių susirgimų priežasčių, kuri brangiai kainuoja visuomenei ir darbdaviui.

     Savivertės pajautimas

Su laiku emigracijoje atradau triukų įtraukti lietuvybę į savo kasdienį gyvenimą Švedijoje ir iš to laimėti. Pvz. nors ir švediškai kalbu puikiai, turimu akcentu didžiuojuosi ir nesistengiu jo atsikratyti. Jei matau, kad tai domina mano pašnekovą, pasakau, kad švedų kalba yra mano ketvirtoji išmokta kalba. Akimirksniu tai, kas būtų suvokiama kaip trūkumas, virsta privalumu – keturios užsienio kalbos!
Ieškodami darbo užsienyje nenuvertinkite savo atsivežtos patirties (ne diplomų!) iš Lietuvos. Daugelis mano sutiktų tautiečių tiesiog užbraukia brūkšnį palikę Lietuvą ir čia jaučiasi mažai verti dėl svetimos kalbos ir neperprastos kultūros. Pažiūrėkite į visą tai iš kito kampo: pirmiausia didžiuokitės patys kas esate, kokį gyvenimo bagažą su savimi atsivežėte, kokiu vardu vadinatės, tada rodykite pastangas perprasti svetimą kultūrą ir įsilieti į visuomenę. Pasirinkimas paprastas: būti vertinamam už tai, kas esi ar už tai, kuo apsimeti.

 

Vaida Strazda, Consulté AB

Savivertės jausmas emigracijoje
sfgdfg
  • .
    To Top