Lietuvos Naujienos

„Emigruoju iš Lietuvos“: ko reikėtų nepamiršti padaryti?

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiais metais emigracija sumažėjo beveik ketvirtadaliu: šiemet iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, kai tuo tarpu pernai šis rodiklis siekė virš 26 tūkst. gyventojų.

Visgi, frazę „Emigruoju iš Lietuvos“ vis dar neretai tenka išgirsti. Vieniems tokia frazė kelia baimę, rūpestį ar net liūdesį, kitiems, priešingai, sukelia malonius jausmus – naujas gyvenimas, nauja aplinka, naujos galimybės… Tačiau sulig naujomis galimybėmis atsiranda ir įvairūs rūpesčiai.

Tad šįkart apie tai, ką reikėtų padaryti prieš emigruojant svetur?

Išsideklaravimas iš Lietuvos: kaip viskas vyksta?

Remiantis asmenų migraciją reguliuojančiais teisės aktais, Lietuvos piliečiai, ES piliečiai ir nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai išvykdami ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui iš Lietuvos, turi deklaruoti savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Nurodoma, jog tokia procedūra turi būti atliekama likus 7 darbo dienoms iki numatyto išvykimo. Kyla klausimas – o kaip išsideklaruoti?

Procedūra labai paprasta – deklaravimas gali būti atliekamas seniūnijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog gyvenamosios vietos pasikeitimo deklaravimas gali būti atliekamas ir Lietuvos konsulinėje atstovybėje ar ambasadoje, jei išvykus į užsienio šalį joje išbūta ilgiau nei 6 mėnesius bei neketinama artimiausiu metu grįžti į Lietuvą. Be to, jau dabar visi Lietuvos piliečiai tokią procedūrą gali atlikti ir internetu, apsilankę portale www.epaslaugos.lt ,tiesa, su sąlyga, jei deklaracijos pateikimo dieną yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Jei pamiršote išsideklaruoti iš Lietuvos ir manote, jog tą už Jus galės padaryti artimieji, klystate. Turėtumėte žinoti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, jos negali atlikti įgaliotinis – net ir tuo atveju, jei turi notaro patvirtiną įgaliojimą.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet tėvai išsideklaruoja, tačiau pamiršta šią procedūrą atlikti savo vaikams. Taigi, nedarykite tokios klaidos ir žinokite, jog jei nepilnamečiai vaikai išvyksta su Jumis gyventi svetur, tuomet Jūs, tėvai, turėtumėte pateikti deklaracijas už savo vaikus.

Žmonės emigravo, bet to nedeklaravo: pasekmė – augančios skolos

Šių metų statistikos duomenimis, net 243 tūkst. gyventojų buvo skolingi Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio bent už vieną mėnesį. Tad nieko keisto, jog bendra jų skola siekė ne tiek jau ir mažai – 100 mln. eurų. Palyginimui, pernai metų pradžioje skola siekė 77 mln. eurų – gerokai mažiau nei šiemet.

Manoma, jog tokia didelė dalis skolininkų yra emigrantai, kurie neišsideklaravo iš Lietuvos ir net nežinojo, jog jiems vis dar reikia mokėti PSD.

Nuo šių metų sausio 1 d. PSD įmokos dydis šiek tiek padidėjo ir dabar siekia 36 eur, kai tuo tarpu praeitais metais buvo 34,2 eur, vadinasi, padidėjo net 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos, kuri Lietuvoje šiuo metu yra 400 eur.

Nesumokėjus įmokos už einamąjį mėnesį, žmogus netenka nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Kaip pasitikrinti, ar nesate skolingi „Sodrai“?

PSD skolų išieškojimui „Sodra“ skolininkams pasitelkė griežtas priemonės, tad pabūgę emigrantai ėmė masiškai išsideklaruoti iš Lietuvos. Daugelis ėmė tikrinti, ar nėra skolingi Lietuvos valstybei.

Pasitikrinti, ar nesate skolinti „Sodrai“, galite ir Jūs, paspaudę ant šios nuorodos ir suvedę savo asmeninius duomenis: https://dpsdr.vlk.lt/PublicSearch.aspx

Jei išvykę svetur pamatėte, jog susikaupė PSD skola, tuomet privalote ją sumokėti. Pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad legaliai dirbote užsienio valstybėje, Jūs galite kreiptis į „Sodrą“ su prašymu grąžinti PSD įmokas.

Tiesa, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet emigrantai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudžia ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, tam, kad galėtų gauti nemokamas medicinines paslaugas tiek Lietuvoje, tiek ir svetur.

„Emigruoju iš Lietuvos“: ko reikėtų nepamiršti padaryti?
sfgdfg
  • To Top