Norvegijos naujienos

Ar Norvegijai gresia problemos dėl turistų gausos?

Norvegijos turizmo industrija demonstruoja atsigavimo po pandemijos laikotarpio ženklus. Tačiau lankytojams iš užsienio sugrįžtant į turistų pamėgtas vietas, šalyje ir vėl stiprėja diskusijos dėl masinio turizmo naudos ir žalos.

2020 ir 2021 metais visą šalį apėmę karantinai smarkiai paveikė gyvybingą Norvegijos turizmo industriją. Visgi panašu, kad COVID-19 poveikis Norvegijos turizmui greičiausiai bus trumpalaikis.

Remiantis naujausiais „Telenor“ paskelbtais duomenimis, nacionalinis gyventojų mobilumo lygis šalyje (judumo situacija visuomenėje) jau siekia 90 procentų to, kuris buvo prieš prasidedant pandemijai.

Ši tendencija taip pat pastebima vertinant turistų iš užsienio skaičių populiariausiose vietovėse: Preikestolen (+68 proc. šiemet lyginant su 2021 metais), Geiranger (+448 proc.), Træna (+389 proc.), Trolltunga (+68 proc.) ir Nordkapp (+301 proc.) bei kitose.

Preikestolen ir problemos vietiniams

Preikestolen yra vienas iš labiausiai žinomų gamtos objektų Norvegijoje. 604 metrų aukštyje virš įspūdingojo Lysefjord esantis Preikestolen vilioja lankytojus kvapą gniaužiančiu kalnų žygiu. 2019 metais vietovėje užfiksuotas rekordinis lankytojų skaičius.

Tačiau turistinės vietos populiarumas turi ir neigiamų pusių: tai nerimas dėl turistų saugumo, problemos dėl sutilpimo, takų nusidėvėjimo ir šiukšlinimo.

Šių metų liepą nacionalinis transliuotojas NRK dar kartą pranešė, kad keliuose greta šios vietovės susidarė didelės spūstys, todėl kilo saugumo problemų ir ne kartą teko suteikti pagalbą kelyje.

Problemoms spręsti skirtos priemonės, įskaitant leistino turistinių autobusų skaičiaus ribojimą turistinio objekto automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo įvestos dar prieš pandemijos pradžią, tokiu būdu siekiant tolygiau paskirstyti turistų skaičių, bet panašu, kad kai kurios problemos išlieka.

Ronny Brunvollis, „Visit Svalbard“ vadovas ir turizmo pramonės ekspertas, aiškina, kad labai svarbus dalykas ieškant teisingų atsakymų į turizmo sezono iššūkius yra finansavimas.

„Iššūkiai, su kuriais susiduriama – kaip paskirstyti turistų srautą, padengti išorinių sąnaudų išlaidas, finansuoti kelių ir tualetų pritaikymą bei statybą. Iš dalies tą siekiama spręsti naujoje Norvegijos nacionalinėje strategijoje. Tačiau yra ir gerų vietinių pavyzdžių. Kalbant apie Lysefjord ir Preikestolen, stengiamasi ne riboti lankytojų skaičių, o padaryti jų apsilankymą tvaresnį. Tai yra įmanoma, bet tinkamiems sprendimams reikia finansavimo. Vieniems jų – vietiniu, kitiems – nacionaliniu lygmeniu“, – dėstė R. Brunvollis.

Geiranger ir Longyearbyen – galvosūkis dėl kruizinių laivų 

Norvegijos fiordai yra populiari kruizų vieta. Iki koronaviruso pandemijos kruiziniai laivai smarkiai prisidėjo prie precedento neturinčio turizmo lygio šalyje (su kruizais susijusių turistinių veiklų raidos tempai buvo rekordiniai) ir rekordinio kruizų keleivių skaičiaus: septynerius metus iš eilės iki 2019-ųjų fiksuotas augimas.

Remiantis „Innovation Norway“ duomenimis, 2019 metų kruizinių laivų sezono metu maždaug du tūkstančiai kruizinių laivų į Norvegijos uostus nuplukdė 850 tūkstančių keleivių.

Tokioms populiarioms kruizų vietovėms kaip Geiranger ir Longyearbyen sudėtinga dorotis su kruiziniais laivais atvykstančių turistų antplūdžiu.

„Telenor“ 2022 metų duomenys rodo, kad Geiranger lankytojų iš užsienio dalis visoje šalyje išaugo labiausiai – 448 proc., lyginant su praėjusiais metais.

„Esmė ta, kad kai kuriose Norvegijos vietovėse tam tikrais metų laikotarpiais pastebimos masinio turizmo tendencijos.Vis dėlto nemanau, kad Norvegija patiria masinio turizmo problemą. Suprantama, kruizinis laivas, atplukdantis keturis ar penkis tūkstančius lankytojų į Longyearbyen, kelia iššūkių. Kitose populiariose vietovėse, pavyzdžiui, Lofotene, panašios tendencijos irgi trunka penkias ar šešias savaites. Tačiau tai užima tik tam tikrą metų dalį. Likusį metų laiką turistų gali būti netgi per mažai“, – pažymi R. Brunvollis.

„Kruizinių laivų turizmo reguliavimą reikia gerinti. Tai reikšmingas Norvegijos turizmo išteklius, tačiau jį vietos tarnybos turi atitinkamai kontroliuoti. Tarkime, Svalbardo atveju buvo pažymima, kad didelių laivų ten būti negali, ir tas bus sprendžiama. Tarnybos pasiūlė didžiausią galimą žmonių skaičių šioje vietoje – 750 (apimantį įgulą ir keleivius). Toks modelis turėtų būti įgyvendinamas visoje Norvegijoje, kad galėtume priimti sprendimus, geriausiai tinkančius bendruomenėms“, – pridūrė turizmo ekspertas.

Naujoji turizmo strategija

2020 metais Prekybos, pramonės ir žuvininkystės ministerija pavedė agentūrai „Innovation Norway“ parengti bendrąją Norvegijos turizmo plėtros strategiją.

Apytikriai po metų buvo paskelbta Nacionalinė turizmo strategija-2030, kuria siekiama kurti darbo vietas ištisus metus ir skatinti darnų vystymąsi.

Haakenas Christensenas, „Innovation Norway“ vyresnysis patarėjas tvaraus ir gamtinio turizmo klausimais, pažymi, kad visos Norvegijos turizmo pastangos yra grindžiamos tvarumo principais.

„Naujoji strategija paremta tvaraus turizmo principais. Išmintingai leidžiame pinigus, stengdamiesi nukreipti turizmą tinkama linkme, ir stengiamės išvengti turistų apgulties, kad pažeidžiamos vietovės būtų geriau pasirengusios sutikti turistus“, – aiškina H. Christensenas.

„Jau kelerius metus taikome tvarumo sertifikavimo sistemą, į ją įtraukiama vis daugiau turistinių vietovių. Tai veda prie strateginio perėjimo tvarumo link. Žinoma, dabar vyksta įdomios diskusijos dėl to, kaip parengti gamtines vietoves suintensyvėjusiam turizmuikalnuose, takuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir panašiai. Tai bus įtraukiama ir į politines diskusijas. Stengiamės būti įvykių, nuotaikų ir tendencijų priekyje, kad būtume pasirengę tendencijų ir situacijų pokyčiams bei naujų turistinių vietų išpopuliarėjimui. Stengiamės turėti tinkamus įrankius turizmo valdymui tvariais būdais“, – pridūrė H. Christensenas.

Ar svarbiausioms problemoms spręsti pakanka politinės valios?

Nors Norvegija ilgą laiką buvo tvaraus turizmo skatinimo pavyzdys, visgi šalis susiduria su politinės valios stoka sprendžiant kai kurias turizmo sektoriaus problemas.

Naujojoje strategijoje į tai taip pat atkreipiamas dėmesys:

„Stinga politinės valios įgyvendinant sektoriaus siekį pagerinti valdymo pajėgumus turistinėse vietovėse. Tokio spartaus augimo laikotarpiu turi būti stiprinamas viešųjų ir privačių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Dėl šios priežasties Norvegijos turizmas pastaraisiais metais patyrė akivaizdžių augančių skausmingų problemų. Tai ypač pasakytina apie augančių turistų srautų suvaldymą žymiausiose gamtinėse vietovėse, uostuose, sulaukiančiuose daugybės kruizinių laivų, ar įdomiose vietovėse, kurias aplanko daug turistų.“

R. Brunvollis taip pat pabrėžia politinės valios sutelkimo svarbą įgyvendinant strategiją.

„Naujoji turizmo strategija, sukurta bendradarbiaujant su turizmo organizacijomis, regionų ir vietos bendruomenėmis bei turizmo verslais, nustato tvarumo požiūriu gerą kryptį. Tačiau tam reikia įdėti politinės valios ir pastangų. Be to nieko nebus. Naujoji šalies vyriausybė oficialiai paskelbė, kad išnagrinės strategiją ir pradės dirbti. Tai buvo išskirta kaip prioritetinis dalykas, todėl teikia vilčių“, – pažymi R. Brunvollis.

Visgi Norvegijos turizmui vis dar atsigaunant po supurtymo, kurį dėl pandemijos patyrė visas sektorius, gali būti sudėtinga atrasti pusiausvyrą tarp verslo atsigavimo skatinimo ir tvarumo principų išlaikymo.

„Innovation Norway“ patarėja turizmo klausimais Ingunn Sørnes šioje srityje įžvelgia tam tikrą pavojų.

„Turizmo sektorius išgyveno koronaviruso pandemiją ir, žinoma, nori vėl atsistoti ant kojų. Tai galbūt gali baigtis tam tikrų principų, kurių anksčiau buvo paisoma, atsisakymu. Pasiekus tam tikrą etapą, būna sunku vadovautis vertybėmis, kai iškyla pajamų klausimas“, – neabejoja I. Sørnes.

Parengta pagal thelocal.no.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Ar Norvegijai gresia problemos dėl turistų gausos?
sfgdfg
  • .
    To Top