Nepaisant vyriausybės paramos, norvegai už energiją moka daugiau nei bet kada anksčiau, o didelės sąskaitos už elektrą šią žiemą greičiausiai bus viena pagrindinių temų Norvegijoje.
Kaip rodo Norvegijos statistikos tarnybos duomenys, per pirmąjį šių metų ketvirtį Norvegijos vartotojai už elektros energiją mokėjo rekordinę kainą – 117,2 erės už kilovatvalandę. Į šią sumą dar neįskaičiuoti mokesčiai ir tinklo nuoma, todėl galutinė namų ūkių mokama kaina buvo gerokai didesnė.
Tai daugiau nei 75 erėmis už kilovatvalandę viršija penkių pastarųjų metų to paties laikotarpio kainos vidurkį. Kol kas nėra jokių ženklų, kad augimo tendencija galėtų keistis.
„Manome, kad elektros kainos artimiausiais mėnesiais išliks aukštos. Žemas vandens lygis Norvegijos talpyklose ir mažesnis rusiškų dujų eksportas į Europą nulemia didesnes elektros kainas“, – aiškina banko „Nordea“ analitikas Dane’as Cekovas.
Gegužės pabaigoje valstybinė bendrovė „Statnett“ paskelbė, kad kai kuriais atvejais artėjant žiemai ir per visą žiemą tiekimo situacija Norvegijoje gali būti įtempta, ypač jei Pietų Norvegijoje antroje metų dalyje orai bus sausesni nei įprastai.
Šalies pietums – didžiausias smūgis
Visgi aukštos kainos Norvegijoje skriaudžia ne visus. Šiaurėje dėl didelių hidroelektrinių rezervų ir mažesnės paklausos kainos yra mažesnės.
„Norvegijoje yra penkios elektros kainų zonos, o tarp Šiaurės ir Pietų egzistuoja didžiuliai kainų skirtumai. Elektros kaina Šiaurės Norvegijoje yra palyginti maža, bet perdavimo pajėgumai nėra pakankami, todėl visa perteklinė hidroenergija negali būti nukreipta į Pietus. Dėl šios priežasties Oslo, Bergeno, pietinėse srityse kainos yra gerokai didesnės. Šios zonos kabeliais sujungtos su Jungtine Karalyste ir Vokietija, todėl matome ir europinių kainų įtaką“, – dėstė „Refinitiv“ energijos analitikė Nathalie Gerl.
„Nors ilgalaikės orų prognozės dideliu patikimumu nepasižymi, jos gali parodyti bendras pusmečio tendencijas. O jos tokios, kad pietinėje Norvegijos dalyje numatomi sausi orai“, – pridūrė N. Gerl.
Ar pakaks vyriausybės paramos?
Praėjusį rudenį aukštos elektros kainos paskatino vyriausybę įvesti laikiną kompensavimo sistemą, padengiančią 55 proc. vartotojų elektros sąskaitų, kai kaina viršijo 70 erių už kilovatvalandę. Patyrusi spaudimą, vyriausybė kompensuojamąją dalį kilstelėjo iki 80 proc.
Sistemos taikymas buvo pratęstas, kad apimtų ir artėjančią žiemą. Numatoma, kad taikant šią sistemą ateinančią žiemą bus padengta iki 90 proc. sąskaitos, kai kaina viršija 70 erių už kilovatvalandę.
D. Cekovas viliasi, kad vyriausybės parama turėtų žiemą apsaugoti daugumą vartotojų nuo išaugusių kainų.
„Elektros kainos žiemą greičiausiai kils ir toliau. Vyriausybės kompensavimo sistema namų ūkiams (kuri dabar apima 80 proc. neatidėliotino sandorio kainos, viršijančios 70 erių už kilovatvalandę, o žiemos mėnesiais – 90 proc.) apsaugos namų ūkius nuo aukštų elektros kainų ateinančiais mėnesiais“, – aiškino D. Cekovas.
Visgi pasigirsta nuomonių, kad vyriausybės taikoma sistema yra nepakankama.
„Taro mūsų yra žmonių, kurie dabar yra priversti rinktis – mokėti už elektrą ar už vaistus, o tai yra siaubinga. Be to, nemažai Norvegijoje gyvenančių žmonių neskaito ir nekalba norvegiškai. Daug užsieniečių mažai išmano apie elektros rinką Norvegijoje, todėl susiduria su aukštesnėmis kainomis ir prastais sandoriais. Nemažai atvykėlių mūsų grupėje prašo pagalbos, o mes stengiamės padėti jiems sutaupyti elektrai“, – sako energetikos ekspertas ir feisbuko grupės Prismatch Strøm įkūrėjas Mathias Nilssonas.
Feisbuko grupės Vi som krever billigere strøm (reikalaujame pigesnės elektros) moderatorius teisininkas Olavas Sylte mano, kad dabartinė sistema neveikia.
„Dabar subsidija padengia 80 proc. išlaidų, kai kaina viršija 70 erių už kilovatvalandę. Nuo rugpjūčio bus dengiama 90 proc. Bet tai nieko nereiškia, jei likusieji 10 proc. kainos bus dešimtis kartų daugiau, nei žmonės mokėdavo anksčiau. Kalbame apie didžiulį kainų išaugimą“, – dėstė O. Sylte.
„Kita problema ta, kad žmonės iš pradžių turi sumokėti milžiniškas sumas, o tik paskui gauna kompensaciją. Rudenį ir žiemą tai gali būti didelė problema. Valstybė turi padengti 100 proc. sumos, kai elektros kaina viršija 70 erių už kilovatvalandę, ir tai turėtų būti daroma taip, kad žmonėms nereikėtų laukti kompensacijų. Kai kurie neturi pinigų susimokėti. Įsivaizduokite, jei mokėdavote po 2 tūkst. koronų, o dabar reikia mokėti 20 tūkst. kronų. Subsidijos nepadės, jei žmonės neturi kaip susimokėti“, – pridūrė O. Sylte.
Tiesa, vyriausybė jau prakalbo apie tai, kad galėtų būti įvedami elektros eksporto į užsienį ribojimai, tačiau kol kas jokių sprendimų nepriimta.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
