Dabar Norvegija reikalauja, kad iš daugumos Europos valstybių ir iš ne ES/Šengeno erdvės į šalį atvykę žmonės 10 dienų praleistų karantine. Ką iš tiesų reiškia ši privaloma taisyklė?
Norvegijos policija ketvirtadienį pranešė deportavusi karantino taisykles pažeidusį užsienietį ir skyrė jam 1900 eurų dydžio baudą, o imigracijos pareigūnai uždraudė jam dvejus metus patekti į šalį.
Ši istorija Norvegijoje susilaukė daug dėmesio ir paskatino atidžiau pasidomėti šalies karantino taisyklėmis atvykstantiems.
Iš kurių šalių atvykstant reikia karantinuotis?
Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (NIPH) reguliariai atnaujina Europos ekonominės erdvės ir Šengeno zonos šalių, atitinkančių ir neatitinkančių karantinavimosi kriterijus, sąrašą. Šiuo sąrašu remiasi Užsienio reikalų ministerija, pateikdama rekomendacijas ir nurodydama, kad šalis tampa „raudona” arba tokia nebėra.
Kai šalis tampa „raudona”, Norvegijos užsienio reikalų ministerija pataria vengti nebūtinų kelionių į tą šalį, o iš jos sugrįžusieji privalo karantinuotis.
Nuo kovo Norvegijos sienos buvo iš esmės uždarytos atvykstantiems ne iš Europos Sąjungos/Šengeno zonos valstybių. Yra tam tikrų išimčių, tačiau turistams jos netaikomos.
Visi, atvykstantys į Norvegiją iš „raudonųjų” Europos ekonominės erdvės ar Šengeno zonos valstybių arba jų regionų, taip pat visi keliautojai, atvykstantys iš šalių, nepriklausančių ES/Šengeno zonai, privalo laikytis karantino reikalavimų.
Tiesa, dabar jau ir Norvegija tapo „raudona” zona pagal savo pačios taikomas taisykles. Sergamumo kriterijus, kurį Norvegija taiko – ne daugiau 20 koronaviruso atvejų 100 000 gyventojų per pastarąsias dvi savaites.
Atvejų skaičius Norvegijoje per pastarąsias 14 dienų pasiekė beveik 21 100 000 gyventojų.
Vietiniai protrūkiai, ypač Fredrikstade, Sarpsborge ir Bergene, kilstelėjo infekcijų skaičių, ir šis viršijo pagrindinį numatytą kriterijų.
Norvegijos visuomenės sveikatos institutas teigia nemanantis, kad reikia skirstyti pačią Norvegiją į „raudonas” ir „žalias” zonas.
Kokios karantino taisyklės taikomos?
Atvykus į Norvegiją iš paveiktų šalių, reikia „pateikti dokumentus, rodančius, kad atvykėlis apsistos vienu adresu 10 dienų arba visą kelionę, jei jos trukmė mažesnė nei 10 dienų,” – liepos 10 d. spaudos konferencijoje sakė Norvegijos teisingumo ministrė Monica Mæland.
Karantino laikymasis Norvegijoje reiškia, kad asmuo negali eiti į darbą ar mokymosi įstaigą, priimti lankytojų, naudotis viešuoju transportu. Esant neatidėliotinai būtinybei, leidžiama apsilankyti parduotuvėje ar vaistinėje, bet tik tuo atveju, jei įmanoma išlaikyti atstumą. Taip pat galima išeiti į lauką pasivaikščioti, jeigu visą laiką išlaikomas metro atstumas nuo kitų žmonių.
Atvykėliai turi apsistoti tokiose vietose, kuriose jie galės tokiu būdu laikytis karantino. Todėl apsistojimas namelyje ant ratų, vagonėlyje, palapinėje ar kempingo namelyje be atskiro vonios kambario ar tualeto ir virtuvės nėra tinkamas, jei tualetu ir virtuve teks dalytis su kitais žmonėmis, išskyrus atvykusius kartu.
Taip pat negalima apsistoti tokiose vietose, kur kambariu ar patogumais reikės su kažkuo dalintis.
Nepasibaigus karantino laikotarpiui iš Norvegijos išvykti leidžiama, jei išgabenantis transportas atitinka Norvegijos sveikatos direktorato nustatytas taisykles.
Jei karantino metu atsiranda koronavirusui būdingų simptomų, privaloma visiškai izoliuotis ir atlikti koronaviruso testą. Svarbu žinoti, kuo Norvegijos taisyklėse skiriasi karantinas ir saviizoliacija: saviizoliacija taikoma tuo atveju, jei įtariama arba patvirtinama COVID-19 infekcija.
Karantinavimosi išimtys
Norvegija numato nemažai aplinkybių, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo karantino, tačiau konkrečiu atveju tai gali būti keblu.
Šios aplinkybės apima atvejus, kai darbo reikalais kertama Švedijos ir Norvegijos siena, reikia užtikrinti tėvų ir vaikų bendravimą ar tokias būtinąsias pasalaugas kaip sveikatos apsauga, saugos darbai ar būtinosios visuomeninės funkcijos.
Tikslios išimtis reglamentuojančios taisyklės yra pakankamai sudėtingos. Manantys, kad jiems gali būti taikoma išimtis, pasitikrinti gali Helsenorge puslapyje.
Nuo karantino taip pat gali būti atleidžiama įrodžius, kad per pastaruosius šešis mėnesius persirgote COVID-19. Privaloma atlikti laboratorinį testą, tai turi būti RT-PGR tyrimas.
Nors Norvegijoje galima atlikti nemokamą koronaviruso testą kai kuriose oro uostuose, pasienio punktuose ir uostuose, testo atlikimas nereiškia, kad galima sutrumpinti karantiną, jei atsakymas neigiamas. Tačiau jei rezultatas teigiamas, reikia, kaip nurodyta aukščiau, nuo karantino pereiti prie saviizoliacijos.
Jeigu per „raudonąją” zoną pakeliui į Norvegiją pravažiuojama automobiliu iš jo neišlipus, karantinuotis nereikia, tačiau lėktuvu tranzitu iš „raudonos” zonos atskrendantys keleiviai karantinuotis turi.
Kas laukia nevykdant karantino taisyklių?
Karantino taisyklių sulaužymas yra nusikalstama veikla.
Norvegijos COVID-19 taisyklių 5 paragrafe nurodoma, kad „į Norvegiją atvykstantys asmenys privalo 10 dienų po atvykimo praleisti karantine, išskyrus tuos atvejus, kai karantino prievolei taikoma išimtis”.
Šių taisyklių tikslas – „užkirsti kelią arba apriboti COVID-19 plitimą”.
Kaip nurodo 19 taisyklių paragrafas, „už tyčinį ar šiurkščiai aplaidų šių nurodymų pažeidimą skiriama bauda ar laisvės atėmimo bausmė iki 6 mėnesių”.
Ar karantino taisyklių laikomasi?
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad karantino taisyklių Norvegijoje visgi laikosi ne visi. Pasak tyrimo, šeši iš dešimties Norvegijos gyventojų, turėjusių karantinuotis ar izoliuotis dėl kororonaviruso, šią taisyklę sulaužė.
Bergeno universiteto ir Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atlikta apklausa nustatė, kad dažniausiai prievolės nesilaikė vyresni nei 50 m. amžiaus asmenys. 76 proc. amžiaus grupės nuo 50 iki 69 m. atstovų taisyklę sulaužė bent kartą. O štai amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 m. 72 proc. atstovų teigė karantino ar izoliacijos taisyklių nepažeidę
Daugiau nei pusė turėjusių izoliuotis nurodė, kad bent kartą sulaužė karantino taisyklę. Tik 42 proc. teigė užbaigę izoliaciją.
Norvegijos visuomenės sveikatos institutas aiškina, kad šie karantinuotis turėję asmenys iš esmės buvo sveiki, bet atsidūrę situacijose, kuriose galėjo užsikrėsti.
„Prasidėjus viruso protrūkiui Norvegijoje, žmonės kruopščiai laikėsi karantino taisyklių. Apie du trečdalius žmonių nurodyti liko namuose, bet paklusnumo dvasia greitai išblėso. Jau gegužę tokių tebuvo pusė”, – pasakoja Bergeno universiteto sveikatos ekonomikos profesorius Bjarne Robberstadas.
Norvegijos visuomenės sveikatos instituto vadovas Frode Forlandas sako, kad tyrimo duomenis reikia vertinti atsargiai, tačiau jie visgi atspindi, jog dauguma taisyklių nesilaiko.
„Man regis, daugelis lygiai taip pat nesilaiko vieno metro atstumo taisyklės ir rengia vakarėlius – žmonės viruso kontrolės priemonių nebevertina rimtai”, – sako F. Forlandas.
Tai pirmoji didelio tyrimo, besiaiškinusio norvegų elgesį per pandemiją, dalis. Vėliau bus paskelbta ir daugiau duomenų.
Parengta pagal thelocal.no.
