Norvegijos finansų ministrė Siv Jensen ir didžiausia šalies darbdavių organizacija NHO gerokai švelnina savo požiūrį į tokius inovatyvius dalijimosi ekonomikos aspektus kaip apgyvendinimo paslaugas teikianti „Airbnb“ ir transporto paslaugų bendrovė „Uber“. Užuot kovoję su šių paslaugų atėjimu į Norvegiją, dabar valdžios atstovai jau stengiasi integruoti jas į įprastinę ekonomiką.
„Turime priimti naujoves, kurias atneša šios kompanijos“, – teigia Hakonas Hauglis, NHO priklausančios organizacijos „Abelia“ vadovas. Regis, po ilgalaikių vidinių NHO konfliktų laisvai rinkai palankios jėgos nugalėjo tuos, kurie pasisako už griežtą reguliavimą.
H. Hauglis pabrėžia, kad negalima ignoruoti inovatyvių metodų, kuriais pasižymi šios naujovės, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog tai atneš ir nemažų iššūkių. Pavyzdžiui, taksi operatoriai jaučia grėsmę ir apmaudą, kad „Uber“ netaikomas toks pat reglamentavimas kaip ir jiems. Viešbučių, taksi kompanijų savininkai ir kiti verslininkai dažnai pabrėžia, kad jie nesibaimina konkurencijos iš įvairių dalijimosi prekėmis ir paslaugomis paremtų bendrovių pusės. Jie tenori vienodų žaidimo taisyklių.
Tiek H. Hauglis, tiek Norvegijos finansų ministrė sutinka, kad tai yra svarbu. H. Hauglis siūlo, kad į šalį įžengiančioms bendrovėms, kurios propaguoja dalijimosi ekonomiką, turi būti taikomas „protingas“ reglamentavimas, užtikrinantis, kad jos mokės mokesčius, turės draudimą ir veiks pagal Norvegijos įstatymus. „Uber“ jau prisijungė prie „Abelia“, tad panašu, jog bendrovėms toks požiūris irgi priimtinas.
Finansų ministrė S. Jensen siekia dalijimosi ekonomikai skirti žymiai daugiau dėmesio: „Mes jau nebegalime užsimerkti. Privalome užkirsti kelią galimam tokio pobūdžio kompanijų tapimui šešėlinės ekonomikos dalimi. Aš padarysiu viską, kas įmanoma, kad jos taptų visuomenei naudingos Norvegijos ekonomikos dalimi“. Ministrė ketina dalijimosi ekonomikos bendrovių atstovus sukviesti į susitikimą, o iš norvegų, kurie jau pasinaudojo tokiomis paslaugomis kaip „Uber“ ar „Airbnb“, ji tikisi atsiliepimų.
S. Jensen požiūris taip pat susijęs su profsąjungų nerimu. Gerd Kristiansen, didžiausios Norvegijos profsąjungos LO vadovė, perspėjo, kad dalijimosi ekonomikos siūlomos prekės ir paslaugos, jei jos nebus reguliuojamos ir reglamentuojamos, gali kelti grėsmę visai Norvegijos gerovės valstybei.
G. Kristiansen kolegė NHO Kristin Skogen Lund pripažįsta, kad pastaraisiais metais pačios organizacijos viduje buvo nesutarimų dėl tokių kompanijų kaip „Uber“ ir „Airbnb“.
Kristin Krohn Devold, NHO padalinio, atstovaujančio su kelionėmis ir turizmu susijusioms įmonėms, vadovė, atrodo, yra keblioje padėtyje dėl „Airbnb“ iškilusių diskusijų. Kol jos kolegos siekia priimti tokias bendroves kaip „Airbnb“ ir jų atnešamas naujoves, K. Krohn Devold organizacijos nariai, viešbučių savininkai, visai neatrodo svetingi. Neseniai savo narių vardu ji pareiškė įtarimus, kad tokios įmonės kaip „Airbnb“ yra nelegalios ir išreiškė rūpestį dėl galimo mokesčių vengimo. K. Krohn Devold teigia norinti, kad NHO padalinys užsiimtų „Airbnb“ priežiūra.
Tai nebus lengva, mat norinčiųjų naudotis „Airbnb“ paslaugomis skaičius auga itin smarkiai ir šiuo metu bendrovė apima viešnagę galinčius pasiūlyti šeimininkus 34 tūkstančiuose miestų ir 190 šalių. Daugiau nei 8 tūkstančiai siūlomų nakvynės vietų yra Norvegijoje – per pastaruosius mėnesius skaičius išaugo 118 procentų. Dalijimosi ekonomikos entuziastai ir šioje veikloje dalyvaujančios įmonės tvirtina, kad tai Norvegijoje gali sukurti naujų darbo vietų, ypač turint omenyje aplinkybę, kad nedarbo lygis auga. Tokios bendrovės kaip Osle įsikūrusi „Inkeys“, besirūpinanti praktiniais vietinių gyventojų būstų nuomos ir tvarkymo aspektais, yra geriausias pavyzdys, o bendrovės vadovas Magnusas Kristiansenas mano, kad tokie asmenys kaip G. Kristiensen turėtų šias bendroves palaikyti. „Svarbu sukurti naujas verslo formas, susijusias su tokiomis paslaugomis, kaip kad teikiame mes“, – aiškina M. Kristiansenas. Kitas pavyzdys yra Bergene veikianti „Lotel“, vasaros metu studentams nuomojanti patalpas.
Tokio tipo verslas atneša tiek naujoves, tiek iššūkius įprastinei ekonomikai, paremtai mokesčiais ir reglamentavimu. Norvegijoje patalpų savininkai neprivalo mokėti mokesčių nuo pajamų, gautų už nuomą, jei yra išanuojama mažiau nei pusė jų būsto. Tuo tarpu viešbučiai susiduria su išaugusiais mokesčiais.
„Svarbiausias iššūkis yra ne kliudyti naujoms technologijoms ir inovacijoms, o stengtis gauti naudos, kuriant naujas verslo formas ir atrandant būdus visa tai reguliuoti. Tad esminis iššūkis – surasti pusiausvyrą“, – aiškina NHO vadovas Tore Ulsteinas.
Parengta pagal newsinenglish.no.
