Įdomioji Skandinavija

Gegužės 17-oji – ypatinga Norvegijos šventė: kaip ji atsirado ir kaip švenčiama?

Gegužės 17-oji, arba Konstitucijos diena – išskirtinė Norvegijos šventė. O kaip ši šventė atsirado ir vystėsi?

Po Napoleono karų nugalėtoji Danijos ir Norvegijos sąjunga turėjo perleisti Norvegiją Švedijai. Nenorėdama to leisti, Norvegija pasiskelbė nepriklausoma karalyste ir 1814-aisiais paskelbė savo konstituciją. Nors iki pat 1905-ųjų Norvegija vis dar buvo laikoma sąjungos su Švedija dalimi, norvegai ėmė šią šventę švęsti nuo pat konstitucijos pasirašymo. Kurį laiką šventė buvo laikoma protestu, karalius ragino joje nedalyvauti ir netgi draudė.

Šventė plačiau paplito ir tapo pripažinta 1829-aisiais. Nuo 1864-ųjų pradėti rengti vaikų paradai, iš pradžių juose galėjo dalyvauti tik berniukai, o nuo 1899-ųjų įtrauktos ir mergaitės. Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena minima likus devynioms dienoms iki Konstitucijos dienos – tai pridėjo papildomą atspalvį šventei.

Vaikų paradai Gegužės 17-osios šventei iki šių dienų prideda atvirumo ir neformalumo. Juose svarbiausias dalykas yra smagumas. Konstitucijos diena nėra karinė šventė. Visoje šalyje rengiami paradai, juose dalyvauja dauguma pradinių ir vidurinių mokyklų. Vaikai nešasi vėliavas su savo mokyklos pavadinimu, plevėsuoja daugybė Norvegijos vėliavų, groja muzika, dažnai skamba vaikiškos dainos. Daugiausia dalyvių susilaukia Oslo paradas, stabtelintis prie karališkųjų rūmų.

Vyksta ne tik vaikų paradai, bet ir abiturientų, vadinamų Russ, kiek laisvesnio pobūdžio linksmybės. Linksmintis jie pradeda gerokai popiet, triukšmingi jaunuoliai nenurimsta ir naktį.

Daugelis paraduose ir visos dienos šventės renginiuose dalyvaujančių žmonių pasipuošia bunad – tradiciniu XVIII – XIX a. drabužiu, XX a. tapusiu tautiniu kostiumu.

Parengta pagal scandinaviastandard.com.

Gegužės 17-oji – ypatinga Norvegijos šventė: kaip ji atsirado ir kaip švenčiama?
sfgdfg
  • .
    To Top